Dėl dezinformacijos gausos ir kylančių išbandymų Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES sutelkė skirtingų sričių žmones: mokslininkus, pedagogus, regioninės žiniasklaidos atstovus, bibliotekų darbuotojus, politikus – į dviejų dienų sesiją „DIGIRES: žinome, kaip veikia dezinformacija. O kas toliau?“.
Ekspertai kalbėjo apie šių dienų skaitmenines grėsmes, dalijosi įžvalgomis, atliktų tyrimų rezultatais ir ieškojo efektyvių sprendimo būdų kovai su dezinformacija.
Apie faktų reikšmę
Sesiją pradėjo filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Gintautas Mažeikis, pristatydamas pranešimą „Nesutarimo kultūra ir dezinformacija: kaip atskirti?“. Jis kalbėjo, kad tik tie teiginiai, kuriuos galime paneigti ar įrodyti, mums yra reikšmingi.
„Pirmiausia mes susiduriame su tuo, kad, kalbėdami apie faktus, juos supainiojame su tiesa, tiesą – su vertybėmis, o vertybes – su vizijomis. Tai – skirtingi dalykai“, – pažymėjo pranešėjas.
G. Mažeikis akcentavo: nors dažnai manome, kad faktą mes suprantame ir priimame kaip neginčijamą tiesą, yra atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, jog kai kurie faktai yra pakankamai keblūs ir juos galime interpretuoti savaip. Tad teigti, kad faktai yra tiesa ir neturi alternatyvių interpretacijų, yra klaidinga.
„Dezinformacija YRA. O kas toliau?“
Diskusijoje dalyvavo Vilniaus universiteto docentas Viktoras Denisenko, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovė Greta Kėvelaitienė.
Įvairių sričių ekspertai diskutavo apie pastaraisiais metais padidėjusius dezinformacijos kiekius, medijas, informacinį raštingumą ir švietimo svarbą.
Diskusijos moderatorė, DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pabrėžė, kad šiais laikais socialinių tinklų įtrauktis yra didžiulė. Neretai visuomenės nariai kreipiasi į DELFI klausdami, kodėl naujienų portalas neviešina vienos ar kitos žinios, nors tuo metu žurnalistai intensyviai dirba tikrindami informaciją ir norėdami įsitikinti, ar tai tikrai yra tiesa.
A. Balčytienė apie skaitmeninės transformacijos žalą
DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Auksė Balčytienė pristatė pranešimą „Vieneri metai su DIGIRES: apie skaitmeninį atsparumą sužinojome daug, bet patyrėme dar ne viską“.
Projekto vadovė pabrėžė, kad skaitmeninė transformacija yra puiki terpė dezinformacijos plėtotei. O jauni žmonės greito gyvenimo apsuptyje nesuvokia, kas iš tiesų yra žiniasklaida. Vyresni žmonės teigia, kad gerbia žiniasklaidą, nors atlikti tyrimai rodo, kad retas tai renkasi kaip pagrindinį informacinį kanalą.
„Žurnalistai patenka į tokį problemų ir pasirinkimų ratą, kai nuolat reikia suvokti, su kokia auditorija mes dirbame“, – sakė profesorė.
Kalbėdama apie medijų ir informacinį raštingumą, profesorė pabrėžė, kad negalime ignoruoti medijų technologinės terpės – mums brukama ir gera, ir ypač negera informacija.
„Dezinformacija VEIKIA. O kas toliau?“
Antroje sesijos dalyje buvo koncentruojamasi į dezinformacijos veikimo principus ir tikslus, interneto įtaką dezinformacijos sklaidai, skaitmeninį atsparumą, galimybes kovoti su dezinformacija.
DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyriausioji redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė įspėjo, kad, didėjant duomenų kiekiui internete, auga ir melagienų sklaida.
„Net jeigu melagienos ir nesudaro visų tų žinučių kritinės masės, jos sklinda interneto erdvėje gerokai greičiau nei teisinga informacija“, – minėjo pranešėja.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas kalbėjo apie naujoves – medijų raštingumas mokyklose nuo 2023 m. bus integruotas kone į visus bendrojo ugdymo programos dalykus.
Pranešimus konferencijoje taip pat pristatė „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė, Vilniaus politikos analizės instituto atstovas Algirdas Davidavičius, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovė G. Kėvelaitienė ir „Tauragės kurjerio“ direktorė Ramunė Ramanauskienė.
Diskusija apie tolesnius veiksmus
Trečia sesijos dalis buvo skirta diskusijai, ką vertėtų daryti toliau, siekiant sumažinti dezinformacijos žalą, mokyti visuomenę suprasti dabar vykstančio hibridinio karo poveikį.
Ekspertų teigimu, atsparumas dezinformacijai, kritinis mąstymas turi būti ugdomi nuolat. Nors šalyje veikia pavienės nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su dezinformacija, įvairių sričių specialistams svarbu dirbti vieningai ir bendradarbiauti, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų matomi teigiami pokyčiai.
Šioje diskusijoje, kurią moderavo DIGIRES žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė, dalyvavo VDU doktorantas Darius Remeika, DELFI.lt Verslo vystymo vadovė Ieva Ivanauskaitė, LMVA prezidentas D. Žvirdauskas ir VDU profesorė dr. A. Balčytienė.
Nuotr. iš Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES „Facebooko“ paskyros
