Lapkričio pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre (LGGRTC) surengtoje spaudos konferencijoje buvo oficialiai patvirtinta, kad Leipalingyje atrasti Lietuvos partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Dėl mūsų kraštiečio atminimo įamžinimo rinkosi komisija, šį šeštadienį Tirkšliuose numatyta dokumentinio filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjera, susitikimas su jo kūrėjais ir Vitkų šeima.
Perlaidos pavasarį
LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas pasakojo, kad bandymai rasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikus prasidėjo prieš keliolika metų, tačiau paieškos sisteminėmis tapo tik pernai.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesį įsteigtas LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyrius ir šitie darbai tapo sistemiški, žmonės ne užsiėmė tuo papildomai, kai kokia gera mintis ateidavo į galvą, o dirbo darbą kasdien ir turėjo atsiskaityti, kas padaryta šiuo klausimu, ir taip mes žingsnis po žingsnio ėjome užsibrėžto tikslo link“, – pasakojo R. Zagreckas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyriausioji ekspertė Jūratė Jankauskienė teigė, kad laboratorijos atliktas DNR tyrimas rodo 99,9 proc. atitikimą.
J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikus planuojama perlaidoti kitą pavasarį Antakalnio kapinėse.
Svarstė galimybes
Gruodžio pradžioje Savivaldybėje rinkosi Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo komisija, kuri aptarė galimybes rajone įamžinti iš Tirkšlių kilusio Lietuvos kariuomenės pulkininko, partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimą.
Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad posėdyje, kuriame dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Auryla, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Linas Memys, Šerkšnėnų ir Tirkšlių seniūnijų vadovai, Mažeikių muziejaus ir bendruomenių atstovai, buvo aptarti pasiūlymai įrengti nuorodą į J. Vitkaus-Kazimieraičio gimtinę Ketūnų kaime, atminimo lentą ar informacinį stendą toje vietovėje, kur jis gyveno, bibliotekoms padovanoti knygą apie J. Vitkų-Kazimieraitį, jo vardu pavadinti vieną iš Tirkšlių miestelio gatvių arba pėsčiųjų taką bei kitos galimybės.
Tirkšliuose – filmo premjera
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius gruodžio 17 d. visus kviečia į Tirkšlius – į istorinio dokumentinio filmo „Bučiuoju, Juozas“, skirto pulkininkui J. Vitkui-Kazimieraičiui atminti, premjerą.
Renginys prasidės 10.15 val. Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, čia bus aukojamos šv. Mišios už J. Vitkų-Kazimieraitį. 11 val. Tirkšlių kultūros centre bus demonstruojamas filmas, vyks filmo pristatymas, kuriame dalyvaus kūrybinė grupė, vadovaujama režisierės Agnės Zalanskaitės, Vitkų šeima, palaikų paieškos grupės nariai.
12.30 val. numatyta išvyka į J. Vitkaus-Kazimieraičio gimtinę Ketūnų kaime, o po valandos – pokalbiai su pulkininko šeimos nariais prie arbatos puodelio Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje.
Biografijos faktai
- Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Ketūnuose, Mažeikių rajone. Tirkšliuose jis baigė pradžios mokyklą.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus organizuoti vietinę savivaldą, 1918 m. pabaigoje J. Vitkus įsidarbino Tirkšlių savivaldybės raštininku sekretoriumi. Po to mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje, Telšių gimnazijoje. 1920 m. J. Vitkus įstojo į Kauno karo mokyklą, po metų buvo paskirtas į veikiančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose.
Vėliau mūsų kraštietis studijavo Briuselio aukštojoje karo mokykloje. Grįžęs į Kauną J. Vitkus tarnavo Inžinerijos bataliono technikos viršininku, dėstė inžineriją Karo mokykloje, aktyviai bendradarbiavo spaudoje – „Karde“, „Karyje“, „Mūsų žinyne“, buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde.
1941 m. J. Vitkus prisijungė prie stiprėjančios pogrindžio kovos už Lietuvos laisvę, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, įkūrė ir vadovavo antinacinei „Kęstučio“ organizacijai, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.
Antrosios bolševikinės okupacijos metais J. Vitkus ėmėsi organizuoti partizanų veiklą. 1944 m. jis pasitraukė į pogrindį ir tiesiogiai partizanavo: įsteigė Dzūkų grupės štabą, parengė pirmuosius dokumentus, suformavo Merkio rinktinę.
1946 m. pavasarį kartu su Tauro apygardos partizanais J. Vitkus suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią valstybingumo atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje, netoli Liškiavos (Lazdijų r.), buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.
Nuopelnų įvertinimas – po pusės amžiaus
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1997 m. J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, 1998 m. suteiktas pulkininko laipsnis.
J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų inžinerijos batalionas, dislokuotas Kaune, gatvės Vilniuje ir Kaune.
2012 m. Mažeikių rajono savivaldybės taryba tuometinei Tirkšlių vidurinei mokyklai suteikė kraštiečio partizano vardą, dabar tai Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla, 2013 m. jo gimtinėje Ketūnų kaime buvo atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo.
Nuotraukos autorius nežinomas. MKE fotokopija iš asmeninio archyvo
