Per metus nedarbas sumažėjo 3,5 procento

Kasmet, baigiantis metams, Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai pageidauja išgirsti, koks nedarbo lygis yra rajone. Juk vienas iš rodiklių pasirenkant gyvenamąją vietą ir būna galimybė įsidarbinti. Nedarbo situaciją mūsų savivaldybėje politikams pristatė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė. Galima pasidžiaugti, jog per metus nedarbas Plungės rajone sumažėjo 3,5 procento.

Moterų nedarbas išaugo
J. Petraitienė informavo, kad lapkričio 1 dieną nedarbo lygis Plungės rajono savivaldybėje siekė 7 proc. Tai yra mažiau nei Telšių apskrityje (7,7 proc.) ir šalyje (8,3 proc.). Kaip pastebėjo pranešėja, dažnai sakoma, kad yra dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita Lietuva, tačiau kalbant apie darbo rinką matyti, kad Vakarų Lietuvos regione nedarbo lygis mažesnis ir žmonės turi geresnių galimybių susirasti darbą. Aukščiausias nedarbo lygis rajone buvo per pandemiją.
Iki lapkričio 1 dienos Plungės rajone buvo 1 453 bedarbiai, o tai yra 30 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausiai sumažėjo ilgalaikių bedarbių, tačiau nerimą kelia moterų nedarbas. „Matome, kad po pandemijos moterys sunkiau grįžta į darbą, įsidarbinti joms sudėtingiau, todėl rajone moterų nedarbas didėja“, – kalbėjo viešnia.
44,5 proc. bedarbių – žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse. Tai byloja, jog žmonės susiduria su atvykimo į darbą problema. Apie 10 proc. bedarbių sudaro asmenys, turintys negalią.
Laisvų darbo vietų šiemet užregistruota 36 proc. mažiau nei praėjusiais metais, o darbo neturinčių asmenų – 10 proc. daugiau.
Trūksta kvalifikuotų darbuotojų
Kalbėdama apie darbo paklausą ir pasiūlą J. Petraitienė atkreipė dėmesį, jog sunkiausiai įsidarbinti sekasi specialistams, įstaigų tarnautojams, vadovams. „Tokių darbo vietų darbo struktūroje yra apie 15 proc., pasiūla – apie 16 proc. Atitiktis lyg ir būtų, tačiau šių asmenų įsidarbinimo procesai ilgesni“, – paaiškino viešnia.
Nekvalifikuoto darbo poreikis mažėja – 23 proc., bet galinčių tik tokį darbą dirbti asmenų skaičius sudaro 45 proc. Su didžiausiomis problemomis susiduria kvalifikuotų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Tokių darbuotojų poreikis – 62 proc., pasiūla – 39 proc. Kvalifikuotas darbuotojas Plungės rajone renkasi iš 1,5 darbo vietos. Kituose regionuose situacija sudėtingesnė – į vieną darbuotoją pretenduoja 2–3 darbdaviai.
Pagalba bedarbiams
Per metus mūsų rajone pagal neterminuotas darbo sutartis įsidarbino 1 900 asmenų, apie 2 000 įsitraukė į laikino pobūdžio veiklą (pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą, dirbo terminuotai ir pan. – aut. past.). Pastebėtas naujai įsidarbinusių asmenų mažėjimas.
Šiais metais populiariausios Užimtumo tarnybos taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės mūsų rajone buvo parama mokymuisi (204 asmenys), parama judumui (194 asmenys), 3 mėnesius kompensuojamos išlaidos kelionei į darbą ir iš jo, remiamas įdarbinimas (164 asmenys).
Nuo liepos 1 dienos buvo įvesti tam tikri Užimtumo įstatymo pakeitimai, kai Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybėmis įgyvendina modelį „Socialinę paramą gaunančių asmenų integracija į darbo rinką“. Kaip paaiškino viešnia, kiekvienam Užimtumo tarnybos klientui taikomas individualus paslaugų paketas, kad jis pats išsispręstų problemas ir galėtų dirbti. Iki lapkričio 23-iosios buvo registruoti 334 asmenys, besirengiantys darbo rinkai. Iš jų net 161 stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti. 47 turi įsipareigojimų šeimai, t. y. slaugo artimą giminaitį ar augina vaikus, 34 žmonės nedirba dėl to, kad jiems apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis, 59 neturi galimybės nuvykti į darbo vietą ir 33 turi įvairių priklausomybių.
Aktualios temos
Išklausius informaciją, Savivaldybės tarybos narę Vidą Bondauskienę domino į Plungės rajoną atvykusių ir darbo ieškančių ukrainiečių statistika, kokie mokymai jiems siūlomi.
Kaip sakė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Plungės skyriaus vedėja Daiva Šakinienė, 120 ukrainiečių yra įdarbinti, dalis jų – į nuolatines darbo vietas, kai kurie – pagal terminuotas darbo sutartis. Su remiamu įdarbinimu darbas suteiktas 24 ukrainiečiams, mokytis išsiųsta 10. Keturios moterys Plungės technologijų ir verslo mokykloje mokėsi siuvėjo amato. Ukrainiečiai vyko į lietuvių kalbos kursus Klaipėdoje. Lapkričio pabaigoje Plungės rajone buvo 65 bedarbiai ukrainiečiai, o kiekvieną dieną registruotis atvyksta 2–3 nauji.
Tarybos narys Mindaugas Pocius teiravosi, ar Užimtumo tarnyba turi tikslą nekvalifikuotus darbuotojus paversti kvalifikuotais. J. Petraitienės teigimu, Užimtumo tarnyba iki 2026 m. planuoja apmokyti beveik 20 000 žmonių pagal profesijas ir kompetencijas, kurios yra įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių sąrašą. Šiame sąraše – apie 600 kompetencijų. Naujovės tokios, kad pagal programas gali mokytis ir užimti asmenys, įmonių darbuotojai, bedarbiai. „Problema ta, kad mokymo įstaigos dar nėra pasirengusios ir neturi mokymo programų. Plungėje, ko gero, nėra nė vienos“, – kalbėjo J. Petraitienė.
Politikas tokiu atsakymu liko nepatenkintas ir prašė sukonkretinti, kas konkrečiai bus daroma Plungės rajone ateinančiais metais. „Plungėje kitais metais apmokysime 250 asmenų, ir pusę jų – pagal aukštos pridėtinės vertės programas“, – pažymėjo viešnia.