Šiandien nieko nestebina, kad vis daugiau moterų, merginų užsikabina ant peties šautuvą ir patraukia žvėrių takais. Kai 2011 metais rašiau knygą „Moteris ir šautuvas“, Lietuvoje medžiojančių dailiosios lyties atstovių buvo apie 300, o dabar (nepatikslintais duomenimis) – jau per pusę tūkstančio. Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijoje jų yra dešimt. Pernai išlaikė egzaminą ir teisėta medžiotoja tapo devyniolikmetė Kamilė Vaičekauskaitė.
Mergina yra baigusi Plungės „Saulės“ gimnaziją. Dar mokykloje sužibėjo kaip šachmatininkė – dešimtmečių grupėje tapo Lietuvos čempione. Neabejoju, kad šioje srityje ji galėjo pasiekti itin aukštą lygį. Ir jau visai netikėta buvo tai, kad 2017-aisiais savo svorio kategorijoje tapo Lietuvos dziudo čempione.
Tačiau nuo sporto Kamilė nutolo, vis dažniau ją traukė gamta. Puikiai mergina pasirodė 2021 metų rajoninėse kombinuotojo šaudymo varžybose. Moterų grupėje ne kartą lipo ant garbės pakylos, o tarp klubo komandos narių buvo antroji.
Būdama keliolikos metų „Kontaučių“ medžiotojų klube K. Vaičekauskaitė tapo viena iš geriausių varovų, ir ne bet kokia, o puikiai išmanančia, kaip orientuotis miške, žinančia, kokioje miško vietoje dažniausiai gali pamatyti žvėrį ir kaip jį išvyti į medžiotojų liniją.
Šiuo metu mergina studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete kinologiją, tad neatsitiktinai įsigijo vokiečių spanielių veislės kalaitę, kurią pavadino Dona, ir neabejotinai ją išmokys medžioklės meno.
„Aš esu trečios kartos medžiotoja. Medžiojo mano senelis, bet dėl amžiaus ir pristojusių ligų atsisakė šio pomėgio. Susitikus visi mūsų pokalbiai greitai pasisuka apie medžioklę. Medžioja mano tėtis, dėdė ir dar pusbrolis.
Medžioklė sužavėjo nuolatiniu buvimu gamtoje, matomais žvėrimis. Ypač žavi taurieji elniai, kurių tikrai yra padaugėję, ir beveik nėra medžioklės, kad jų neišvysčiau. Tai palieka didžiulį įspūdį.
Mūsų medžioklės plotuose tikrai gausu įvairių žvėrių, ir tai neabejotinai klubo narių nuopelnas, nes žvėrys papildomai maitinami ir saikingai medžiojami. Jau tiek metų esu tarp medžiotojų ir neteko matyti, kad būtų patiestas neleistinas žvėris.
Be jokios abejonės, mane tapti medžiotoja paskatino artimieji. Aš nuo vaikystės tiek istorijų apie medžioklę prisiklausiau, kad savaime tas pomėgis patraukė“, – apie medžioklės kelio pradžią pasakojo K. Vaičekauskaitė.
Kamilė pirmiausia nori sumedžioti taurųjį elnią, ir tai būsianti itin garbinga pradžia. Bet čia medžioklė ir nežinia, koks šūvis bus sėkmingas.
Paklausta, kaip vertina dabartines medžiokles, mergina sakė, jog daug ką gadina medžioklės įstatymų daugėjimas, įvairios nuorodos medžiotojams. Ji yra įsitikinusi, jog būtent medžioklės reguliuoja žvėrių skaičių ir medžiotojai patys žino, kokių žvėrių medžiokles pristabdyti, o kokių patiesti daugiau.
Neabejingas medžioklei ir Kamilės draugas plungiškis Rokas, kuris dabar tarnauja kariuomenėje. Vaikinas neseniai tapo varovu. Medžiotojai jį šiltai priėmė – iškart pamatė, jog yra sumanus ir nevengiantis jokio darbo, o medžioklėje jo tikrai yra – ypač kai reikia išdarinėti sumedžiotus žvėris.
Belieka šiems jauniems žmonėms palinkėti kuo daugiau būti gamtoje, ją puoselėti ir gerbti kiekvieną gyvą padarą.
