Į naktinį žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“ iš Mažeikių išsiruošė per keturiasdešimt jaunųjų šaulių. Žygį, pasižymėjusį gana sunkiomis gamtinėmis sąlygomis, sėkmingai įveikė visi mažeikiškiai.
Jauniesiems šauliams netrūksta veiklos – jie noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, prisijungia prie pilietiškų iniciatyvų.
Sudaryti keturi maršrutai
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės akcijos šimtmetį, praėjusį penktadienį buvo surengtas naktinis pėsčiųjų žygis. Šiais metais jame dalyvauti užsiregistravo beveik pusketvirto tūkstančio žygeivių.
Žygyje, kuris prasidėjo penktadienio vakarą, o baigėsi ankstų šeštadienio rytą, dalyvavo keturiasdešimt mūsų rajono jaunųjų šaulių iš Gabijos ir Sodų, Kalnėnų ir Viekšnių jaunųjų šaulių būrių.
„Puoselėjame ilgametę tradiciją dalyvauti šiame žygyje, tad net nekilo klausimų, ar vyksime šiemet – į žygį susiruošė dvidešimt vienas mano būrio jaunasis šaulys. Yra sudaryti keturi šio žygio maršrutai į Klaipėdą: iš Palangos, iš Gargždų iš Priekulės ir iš Kretingos. Šiemet žygiavome iš Kretingos centrinės aikštės, žygio distancija buvo beveik 26 kilometrai“, – „Santarvei“ pasakojo Gabijos ir Sodų jaunųjų šaulių būrio vadovė Rima Skrodenytė.
Laukė purvinos atkarpos
Devintajame kilometre žygeivių laukė ypač sunki atkarpa, kai reikėjo eiti lauko taku, mišku apaugusia upės pakrante iki Vitinių kaimo pradžios. Trasoje buvo trys kontroliniai postai, antrame, kuris buvo įrengtas 14-ame kilometre, žygeiviai buvo pavaišinti koše ir arbata, visi šiek tiek pailsėjo.
Būrio vadovė pasakojo, kad šių metų naktinis žygis įsimins dėl itin purvino, sunkaus kelio. Tokių ypač sudėtingų atkarpų, kurios tęsėsi apie kilometrą, buvo trys.
„Mūsų būrio žygeivis vienoje iš tokių atkarpų „palaidojo“ batus. Iš paskos važiavęs karo policijos ekipažas, kuris rinko sužeistus ar itin nuvargusius žmones, apvyniojo jam kojas su pirmosios pagalbos rinkinyje esančiu užtiesalu, kurį perplėšė per pusę, pritvirtino pleistrais, ir jaunasis šaulys tęsė žygį“, – pasakojo R. Skrodenytė.
Žygį įveikė ir jauniausi
Beveik pusė į žygį išsiruošusių mažeikiškių jaunųjų šaulių sudarė merginos, jauniausi žygeiviai buvo trys vienuolikmečiai penktokai iš Sodų būrio. Pastariesiems kilo šiokių tokių problemų – vienas jų nuo trijulės atsiliko, pasimetė nuo draugų. Ir vis tik visi mažeikiškiai toliau tęsė žygį bei sėkmingai jį baigė.
Klaipėdoje, prie buvusio Bachmano dvaro pastatų komplekso, kur 1923 m. sausio 11–15 d. buvo įrengtas J. Polovinskio-Budrio vadovaujamas Klaipėdos operacijos organizavimo štabas, žygeiviams buvo įteikti žygio dalyvių diplomai ir Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos akto kopija. Šis dokumentas buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje, juo deklaruojamas Prūsų Lietuvos siekis prisijungti prie Didžiosios Lietuvos.
Be to, Gabijos ir Sodų būrio šaulių penketas dalyvavo šiaurietiško ėjimo žygyje iš Urvikių, kuriuo paminėta Laisvės gynėjų diena.
- Skrodenytė sakė, kad vienas iš šių penkių jaunųjų šaulių į Urvikius išsiruošė po žygio Klaipėdoje. Jis prie šaulio žygeivio pase išvakarėse pažymėtų 25 kilometrų prisirašė dar trylika.
Už 100 nužygiuotų kilometrų, kurie pažymimi jaunojo žygeivio pase, skiriamas ketvirtos kategorijos antsiuvas, po 200 nužygiuotų kilometrų – trečios kategorijos.
Dalyvauja akcijoje
Trečiadienį Gabijos ir Sodų jaunieji šauliai dalyvavo šaudymo pratybose, vasario 3–4 d. Sedoje vyks naktinė jaunųjų šaulių stovykla. Ruošiamasi ir tradiciniam bėgimui Mažeikių senamiesčio gatvėmis, kuris skirtas Valstybės atkūrimo dienai: vieni bėgs distanciją, kiti savanoriaus, padės organizuoti bėgimą.
Jaunieji Gabijos ir Sodų būrių šauliai dalyvauja akcijoje „Pagalba Ukrainos kariams“ – tęsia medžiagų rinkimą apkasų žvakių gamybai. Tuo tikslu renkamos skardinės (švarios, be etikečių), vaškas (tinka ir žvakių likučiai), parafinas.
Rajono žmonės kviečiami prisidėti – jei yra galimybių, šias priemones reikia sudėti į maišelius ir atnešti į Sodų pagrindinę mokyklą ar Gabijos gimnaziją.
Jaunieji šauliai renka ir atšvaitus, kurie bus skirti civiliams Ukrainos gyventojams.
Užsiregistravo konkursui
Praėjusiais metais Gabijos gimnazijos moksleiviai pirmą kartą dalyvavo nacionaliniame mokinių konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai“, kurį inicijavo Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijos bei Vilniaus universitetas.
Šiam konkursui mokytojos R. Skrodenytės vadovaujami moksleiviai pateikė filmuotą pasakojimą „Mano senelis – rinktinės savanoris“ ir tapo nugalėtojais.
„Filmas buvo sukurtas remiantis politinio kalinio, buvusio Lietuvos tėvynės apsaugos rinktinės sąjungos vadovo, dimisijos majoro Broniaus Girdvainio biografija. Šiemet, sausio 13-ąją, kaip mums pranešė giminaičiai, B. Girdvainis iškeliavo amžinybėn.
Ir šiemet užsiregistravome šiam konkursui. Planuojame kurti filmą „Išgelbėto berniuko istorija“, – pasakojo jaunųjų šaulių būrio vadovė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
