Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje buvo paliestas klausimas dėl vieno užmiršto ir apleisto, bet istoriškai svarbaus mūsų miestui objekto – Plungės Lurdo koplyčios. Kaip žinome, šiandien jos buvimą ženklina tik pamatai ir senas kryžius. „Lurdo koplyčia yra palikta likimo valiai“, – posėdyje pabrėžė Savivaldybės administracijos vyr. specialistas Gintaras Ramonas, kai komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas pasiteiravo, kokia šiuo metu yra situacija su minėtąja koplyčia.
A. Misiūną ir G. Ramoną pakvietėme padiskutuoti šia tema plačiau. Tuo labiau kad Lurdo koplyčios klausimas A. Misiūnui nėra naujas ir nežinomas. Jam einant Plungės miesto seniūno pareigas religinis objektas buvo sulaukęs dėmesio.
A. Misiūnas prisiminė, kad dar 2004 metais jo iniciatyva seniūnija, pasitelkusi viešuosius darbus dirbančius žmones, tvarkė šalia Plungės „Saulės“ gimnazijos esančios Lurdo koplyčios teritoriją. Atkasinėjo čia stovėjusios vienuolių kapucinų koplyčios pamatus. Tuomet rėmėjų Jono Varkalio, Romo Remėzos dėka teritorija buvo aptverta metaline tvorele, pastatytas ąžuolinis medžio drožėjo Arūno Laucevičiaus padarytas kryžius. Pasirūpinta, kad nedidelė teritorija būtų išpilta skalda. Visus šiuos darbus palaikė tuometinis Plungės klebonas Donatas Stulpinas.
Ir šiandien einant taku „Saulės“ gimnazijos link yra aiškiai matoma vieta, kur kažkada stovėjo minėtoji koplyčia. Tik vaizdas labai niūrokas: jau ir prieš du dešimtmečius atlikti tvarkymo darbai yra paženklinti laiko. „Labai gaila, kad vieta apleista ir neprižiūrima. Tikintieji čia lankosi, matome, kad padėta gėlių, žvakių…“ – pažymėjo A. Misiūnas.
Lurdo koplyčios istorija siekia praėjusį amžių. 1909–1910 m. kunigas V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand, kuri tuomet inicijavo Lurdo grotos statybas Plungėje, koplyčiai padovanojo balto marmuro altorių.
1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis perdavė Plungės Lurdą vienuoliams kapucinams. Lietuvoje kapucinų vienuolyno iki XX amžiaus nebuvo, čia veikė tik pavieniai vienuoliai.
„Ši koplyčia buvo pastatyta praėjus 10 metų po to Lurdo statybų. Kapucinai koplyčią perstatė, ją padidino. Sovietmečiu koplyčia virto sporto sale, čia buvo sandėlis, vėliau, kažkur praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje, ji sudegė ir buvo nugriauta. Dėl ko kilo gaisras, reikėtų pasitikslinti informaciją“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos specialistas, kuruojantis paveldosaugos klausimus, G. Ramonas.
Pasak specialisto, šiuo metu koplyčios vietoje yra laisva valstybinė žemė. „Čia net nėra suformuotas sklypas. Galbūt būtent nuo to ir reikėtų pradėti norint imtis koplyčios vietos sutvarkymo darbų“, – pridūrė G. Ramonas.
A. Misiūno manymu, Lurdo koplyčios vietai reikėtų skirti deramą dėmesį. Ir pirmiausia galbūt reikėtų pradėti nuo pasitarimų su Plungės klebonu ir tikinčiųjų bendruomene, ar verta apskritai imtis iniciatyvos. „Čia viską tinkamai sutvarkius būtų dar vienas traukos objektas Plungėje“, – mano A. Misiūnas.
Kokia forma Lurdo koplyčia ir jos teritorija turėtų atgimti – diskusijų klausimas. Galbūt pavyktų ne tik pasiekti, kad teritorija būtų nušienaujama, kad būtų rekonstruotas kryžius ar tvorelė, bet iniciatyvių plungiškių dėka padaryti dar daugiau – koplyčią atstatyti?
