Praėjusių metų pabaigoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai teko susidurti su precedento neturinčiu atveju – administracinėje byloje atsakovu tapo ne kas kitas, o Plungės apylinkės teismas. Į kovą su buvusiu darbdaviu stojo buvęs teismo kancleris J. K. Vyras į teismą kreipėsi su skundu, kuriame prašė panaikinti įsakymą, užginčyti protokolą, panaikinti išvadą, įpareigoti atlikti veiksmus ir kt. Šių metų pradžioje Regionų apygardos administracinis teismas J. K. skundą atmetė. Ieškovas, pasinaudojęs savo teise, sprendimą apskundė, tik rezultatas – ne toks, kokio tikėtasi.
Skaitytojams priminsime, kad juoda katė tarp Plungės apylinkės teismo pirmininko Eriko Jurgučio ir buvusio kanclerio perbėgo jau senokai. Tačiau teismo posėdžių karuselė įsisuko praėjusių metų balandį, kai į teismą kreipėsi J. K. su prašymu panaikinti 2022 m. kovo 14 d. įsakymą dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymo dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo pakeitimo, taip pat panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. kanclerio veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo nutarimą ir tos pačios dienos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą. Prašyta įpareigoti Plungės apylinkės teismo pirmininką sudaryti naujos sudėties nešališką kanclerio veiklos vertinimo komisiją. Dar vieną skundą teismas gavo balandžio 27 d. Juo prašyta panaikinti Plungės apylinkės teismo pirmininko balandžio 16 d. įsakymą įgyvendinti siūlymą atleisti J. K. iš kanclerio pareigų. Rugpjūtį Regionų apygardos administraciniame teisme atsirado dar vienas J. K. skundas su prašymu panaikinti birželio 17 d. įsakymą atleisti jį iš pareigų. Taip pat prašyta grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas, priteisti jam vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 000 eurų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslinus skundą, teismas nutarė sujungti administracines bylas pagal visus J. K. skundus į vieną.
Skirtingose barikadų pusėse buvę darbdavys ir pavaldinys gynė savo tiesą. J. K. bandė įrodyti, kad jo atleidimas – buvusio vadovo siekis susidoroti su pavaldiniu, E. Jurgučio pozicija – buvęs kancleris atleistas dėl nekompetencijos.
Išklausęs abiejų pusių argumentus, įvertinęs byloje esančią medžiagą teismas neįžvelgė, kad kanclerio darbą vertinusi komisija galėjo būti šališka ar sudaryta neteisėtai, taip pat neįžvelgė mobingo požymių. Pažymėjo, kad kanclerio pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti aukščiausią balą vertinimo sistemoje. Tačiau 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo formoje J. K. buvo nurodytos pastabos dėl nepakankamo bendradarbiavimo su pavaldžiais asmenimis, prioritetų ir strategijos stokos, nepakankamo naujovių diegimo, nurodyta tobulinti komunikacijos, mokymosi veiklos ir mokymosi iš kitų asmenų įgūdžius. Vertinimo formoje pabrėžta ir tai, jog J. K. nepakankamai dalijasi informacija su kolegomis, neanalizuoja problemų ir pan. Tad iš byloje esančios medžiagos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas savo trūkumų nepripažino ir nesistengė jų ištaisyti, nesistengė kelti kvalifikacijos ir pan. Teismo manymu, nepakankamas tarnybinės veiklos įvertinimas negali būti traktuojamas kaip susidorojimas.
Kaip ir minėta, J. K. skundą Regionų administracinis teismas atmetė. Ieškovas pasinaudojo sprendimo apskundimo teise, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė iš pareigų atleisto kanclerio apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo: „Nurodytus gebėjimų ir kompetencijos trūkumus sugretinus su pareiškėjo charakterio savybėmis, lėmusiomis apsunkintą tarnybinį bendravimą, atsisakymą vykdyti vadovo pavedimus, padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta teisingai.“
