Prieš porą metų Kaune vykusios žudynės šalį suskaldė į tris frontus: vieni aršiai palaikė tėvą, kovojusį už savo dukrą, kiti stojo į priešingą pusę ir, turbūt nesuklysiu sakydama, tik labai maža dalis visai nesidomėjo tuo reikalu. Net per šeimos susiėjimus pagrindinė pokalbių tema: kas kaltas, kas teisus, ar paaiškės kada tiesa?
Ėjo laikas, pamažu šurmulys ir emocijos nurimo. Viena kita mestelėta žinutė jau nebekėlė tokio didelio susidomėjimo ir aršių diskusijų. Toliau gyvenome savo ritmu – bambėdami ir keikdami valdžią, kad diržas nuo liemens pakilo iki kaklo ir vis stipriau spaudžia gerklę… Ir še tau, boba, devintinės – iš kažkur atsirado slaptas policijos informatorius, šliūkštelėjęs žibalo į bebaigiantį užgesti laužą, – esą apie žudymus žinojo teisėsaugos pareigūnai. Vėl kliba pareigūnų kėdės. O man galvoje įkyriai, kaip ta musė, zyzia mintis: kažkas bus, kažkas netikėto, kaip griaustinis iš giedro dangaus turėtų subildėti.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje rašoma, kad teisėsaugai įsakyta lietuviškuose bankuose atlikti kratas, paskelbti apie atliktas aferas, vadovus sulaikyti, o bankus perimti valstybei. Pirmoji sakinio dalis skamba neblogai, tiesa?… Taip ir norisi paploti katučių, kad pagaliau išaiškės aferistai. Bet kita sakinio dalis jau ne taip džiugina.
Mintyse greit prašuoliuoju bankus ir lengviau atsipučiu: nors ir menkos santaupos, bet jos ne lietuviškame banke. Nežinau, kaip pasielgčiau, jei būtų priešingai. Gal skubėčiau į banką ir savo pinigus laikyčiau kojinėje, kad neatsitiktų, kaip sakoma rusų patarlėj, „buvo jūsų – tapo mūsų“. O gal ramiai gyvenčiau toliau ir laukčiau, kuo visa tai baigsis. Žinoma, tiesos niekas nepasakys.
Toliau – dar įdomiau. Mūsų išrinktieji Seimo nariai kategoriškai atsisako bent peržiūrėti profesionalių teisininkų parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūloma nurėžti dalį jų privilegijų. Net pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė kolegų poelgį pakomentavo: „Seimas pasirinko toliau braidyti po purvą“. O juokingiausia, kad seimūnai vyrai ir moterys nepatenkinti, jog sąžiningai reikės lankyti posėdžius. Taip ir norisi paklausti: ponai, o tai už ką imate pinigus? Tiesa, projektas grąžintas taisyti, bet naivu būtų tikėtis, kad kažkas savo noru atsisakys gero gyvenimo.
O jei būtų mano valia, pakeisčiau įstatymuose vieną punktą, kad pakartotinai į Seimą neišrinktas asmuo negautų išeitinės kompensacijos. Jei aš gerai suprantu, ketverių metų kadencija – lyg terminuota darbo sutartis. Na, baigėsi sutarties terminas, jos nepratęsė, vadinasi, ačiū ir – viso gero. Parodykit man nors vieną paprastą mirtingąjį, kuris, dirbęs pagal terminuotą darbo sutartį, jai pasibaigus, gavo kompensaciją. Aš savo kelyje tokio dar nesutikau.
Taip jau yra: nors visi esam lygūs, bet yra ir lygesnių.