Ką tik atšventėme didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus. Ne vienas gali pasidžiaugti praėjusiais metais, ne vienas ir liūdnai juos prisimins.
Kokie praėjusieji metai buvo Plungės aplinkosaugininkams? Ar ko naujo bus jų gyvenime?
Apie tai „Plungė“ paklausė Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjos Irenos Latakaitės.
Vadovė patikino, kad aplinkosaugos darbas niekada nesibaigs. Įvairiausių pažeidėjų buvo ir bus. Praėjusiais metais surašyti 135 pažeidimų protokolai. Nubaustieji valstybei sumokėjo 28 968 litus (panašiai, kaip ir ankstesniais metais).
Buvo baudų už pažeistus gyvūnijos apsaugos įstatymus – 38 atvejai.
Nubausti 12 automobilių vairuotojai, kurių mašinos teršė orą.
Kraštovaizdžio pažeidimai – 8 (kirsti medžiai ne miško zonoje).
Pernai 22 kartus pažeistos Privačių miškų tvarkymo taisyklės (kirsta be leidimo, neatsodinta iškirtus mišką, neugdomi sodinukai).
Šiemet privačių miškų priežiūros vyriausieji specialistai iš aplinkosaugos struktūros pereina į neseniai susikūrusią Valstybinę miškų tarnybą. Taip sakant, koks generolas, jei neturi armijos.
Ir praėjusiais metais ne vienas nubaustas už netinkamą atliekų tvarkymą – 12 atvejų.
Aplinkosaugininkams nuolatos tenka kariauti su ūkininkais dėl žemės ir vandens taršos srutomis (26 atvejai). Srutas galima išlaistyti nuo balandžio 1 iki lapkričio 15 dienos. Tačiau ėmė ir sumanė ūkininkas srutomis atsikratyti kovo mėnesį, nes perpildytas srutų rezervuaras. Tačiau, kaip paaiškino I. Latakaitė, kovo mėnesį žemė dar įšalusi, srutos nepatenka į gruntą, o paprasčiausiai nubėga į paviršinius vandenis. Tai va, tokiu atveju naudos žemei nebūna, o ūkininkas susiduria su aplinkosaugininkais.
Ateityje, kaip patikino aplinkosaugininkė, tai turi pasikeisti. Turi, bet tai ne taip paprasta. Anot I. Latakaitės, aplinkosaugininkams bus naujas galvos skausmas.
Ne kiekvienas panorės (o gal ir finansiškai neįstengs) įvykdyti aplinkosaugos reikalavimus. Nuo 2012 metų ūkininkas, laikantis dešimt sutartinių galvijų, privalo turėti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią mėšlidę. Stambieji ūkininkai yra susitvarkę, bet su tais, kurie turi dešimt–dvidešimt karvelių, buvo ir bus sunku susitarti.
Kaip išskirtinį atvejį rajono aplinkosaugos vadovė paminėjo Kazimiero Baginsko kiaulidę Varkaliuose. Anot jos, „negalima daryti biznio kitų sąskaita“.
Ūkininkas jau ne kartą baustas. Paskutinį kartą bauda – 2 000 Lt. Tačiau nuo to niekas nepasikeitė. Jau nekalbame apie Varkalius – srutų kvapas pasiekia ir Plungę…
Ir niekur K. Baginskas nedings. Jam aplinkosaugininkai netrukus uždės apynasrį. Pasak I. Latakaitės, Varkaliai yra perspektyvių gyvenviečių įtakos zonoje, ateityje vietovė gali būti prijungta prie Plungės miesto. K. Baginskui teks savo kiaulides iškelti kitur arba nutraukti šį verslą.
Aplinkosaugininkams dar teks pakariauti su nenorinčiaisiais nutekamuosius vandenis prijungti prie kanalizacijos tinklų. Net yra asmenų, kurie to nedaro piktybiškai. Anot I. Latakaitės, kai kuriems gyventojams reikia rečiau kilnoti taurelę ir sutaupys pinigų tiems keliems metrams kanalizacijos vamzdelio. Paskui – griebti į rankas kastuvą.
„Mes tikrai eisime pas gyventojus, bausime, tad susitvarkyti teks. Vienam net pasiūliau pati pasidarbuoti kastuvu ir pakloti tuos kelis kanalizacijos vamzdžių metrus. Bet aš už tą darbą daug norėsiu, nes žmogelis tiesiog pritingi“, – juokavo aplinkosaugininkė.
Daug metų aplinkosaugos darbuotojams galvas skauda dėl Šateikiuose niekaip nesutvarkomo centrinio pesticidų sandėlio. Dirbtinė odų gamykla jau seniai baigė savo veiklą, o dar apie 20 tonų chemikalų ten sukrauta. Metalo surinkėjai jau ir vartus išpjovė. Neliko apsaugos. Ten būta ir gaisro, kurio metu smilko chemikalai.
Plungės rajone yra pavojingų užtvankų. Žlibinuose esanti Sausdravo upelio užtvanka jau buvo „išnešta“. Gerai, kad ten palei upelį nors nėra gyvenviečių. O štai Alsėdžių užtvanka gali pridaryti bėdos. Išgrius – ir užlies dalį Alsėdžių gyvenvietės. Atsakingiesiems už užtvanką teks susitvarkyti.
Pokalbio pabaigoje I. Latakaitė sakė, kad metai nebuvo kuo nors išskirtiniai. Labai panašūs į 2009 ir 2010-uosius. Skaitytojui dar kartą primenu: aplinkosaugos darbas niekada nenutrūks.
