Rugpjūčio mėnesį porą savaičių archeologai ir jų pagalbininkai tyrinėjo Šarnelės senovės gyvenvietę. Įdomu tai, jog šis kultūros paveldo objektas dėmesio sulaukia ne pirmą kartą. Kaip vyko tyrinėjimai, kas buvo nustatyta – ekspedicijos vadovo Tomo Rimkaus ir etnografės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologės Aldonos Kuprelytės parengtame straipsnyje.
Rugpjūčio mėnesį porą savaičių archeologai ir jų pagalbininkai tyrinėjo Šarnelės senovės gyvenvietę. Įdomu tai, jog šis kultūros paveldo objektas dėmesio sulaukia ne pirmą kartą. Kaip vyko tyrinėjimai, kas buvo nustatyta – ekspedicijos vadovo Tomo Rimkaus ir etnografės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologės Aldonos Kuprelytės parengtame straipsnyje.
XX a. vyko intensyvūs Ertenio ežero sausinimo ir Varduvos upės vagos tiesinimo darbai Šarnelės kaime. Jų metu išmestose žemėse aptikti penki priešistoriniai iš gyvūnų kaulų ir ragų pagaminti dirbiniai, kurie 1940 ir 1965 m. pateko į tuometinį Telšių kraštotyros muziejų. Šių radinių radimo vietose 1973 ir 1982 m. vykdyti archeologiniai tyrimai – tikėtasi aptikti daugiau šio tipo dirbinių ir buvusios gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. Rasta mezolitui ir neolitui (apie VI–III tūkst. pr. Kr.) būdingų kaulo ir rago bei akmens dirbinių, keramikos, žvejybinių konstrukcijų.
Šarnelės senovės gyvenvietės radiniai yra viena gausiausių akmens amžiumi datuojama iš gyvūnų kaulų ir ragų pagamintų dirbinių kolekcija Vakarų Lietuvoje. 2016 m. pradėti pirmieji šių dirbinių laboratoriniai tyrimai, naudojant mikroskopus ir radiokarbono metodą, kuris leidžia gana tiksliai nustatyti dirbinio amžių. 2021 m. datavus vieną iš 1965 m. rastų dirbinių, gauta data nustebino – ji parodė, kad dirbinys datuojamas tarp 10 600–10 300 m. pr. Kr. Nuspręsta datuoti visus 1940 ir 1965 metais perduotus radinius. Jų amžius taip pat parodė, kad dar vienas dirbinys datuojamas tarp 10 800–10 500 m. pr. Kr., kiti – tarp 7900–7600 ir 4200–3800 m. pr. Kr. Labiausiai sudomino dirbiniai, datuojami dar vėlyvuoju ledynmečiu, kai šiuose kraštuose klaidžiojo pirmieji prie buvusių ežerų atklydę medžiotojai.
Radiokarbono metodu datuoti ir keletas kaulo ir rago dirbinių, rastų 1973 ir 1982 m. archeologinių tyrimų metu. Rezultatai nustebino parodę, kad dirbiniai datuojami jau ankstyvuoju poledynmečiu (IX tūkst. pr. Kr.), o žmonių gyvenimas šiose vietovėse tęsėsi ir toliau. Matyt, vietos aplink Ertenį ir Varduvą buvo itin palankios resursų atžvilgiu. Šie tyrimai atlikti vykdant Vilniaus dailės akademijos mokslinį projektą „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija“, kuris finansuotas Lietuvos mokslo tarybos.
Naujų laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad Šarnelėje reiktų archeologinius žvalgymus tęsti, kad yra galimybė surinkti Lietuvoje ypač retų duomenų apie buvusius vėlyvojo ledynmečio ir ankstyvojo poledynmečio žmones. Tad 2023 m. rugpjūtį Šarnelės senovės gyvenvietės, Varduvos upės pakrančių, buvusios Ertenio ežero aplinkos žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko dvylika Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos universiteto mokslininkų (dalyvavo ir mokslininkė iš Suomijos Kristiina Mannermaa), studentų, kitų profesijų žmonių. Ekspedicijai vadovavo dr. Tomas Rimkus, konsultavo prof. dr. Adomas Butrimas. Rėmė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Šarnelės bendruomenė.
Tyrimais siekta išsiaiškinti, kaip pakitęs šios vietos kraštovaizdis, surasti daugiau kaulo ir rago dirbinių, aptikti naujų akmens amžiuje žmonių gyventų vietovių. Kasinėjant aptiktas sluoksnis su gyvūnų kaulo ir rago bei iš akmens pagamintais dirbiniais. Daugelis kaulų laužyti, turi pjovimo žymes, rodančias, kad žmonės specialiai juos apdorojo. Paimti ir kultūrinio sluoksnio grunto mėginiai, kurie leis nustatyti jo susiformavimo laiką, geriau apibūdint priešistorinių žmonių veiklą. Rasta apie 50 radinių.
Darbai tik pradėti, daugiau informacijos apie ekspedicijos rezultatus bus galima tikėtis tik kitų metų pradžioje. Didesnius archeologinius tyrimus numatoma tęsti 2024 metais.
Ekspedicijos metu pavyko žymiai geriau suprasti buvusį vėlyvojo ledynmečio kraštovaizdį, tinkamą akmens amžiaus gyventojams, atsekti buvusio Ertenio ežero krantus ir salas, apžvelgti Varduvos upės senvagę. Tikimės, kad archeologiniai tyrimai šiose vietovėse turi didžiulį potencialą būti tęstine kiekvienos vasaros tradicija, o rezultatai prisidėti prie Šiaurės Europoje vykusių priešistorinių procesų išaiškinimų.
