Aplinkosaugininkai tikrino vieno medžioklės klubo narius – ar jie laikosi medžioklės įstatymų.
Sustabdė iš medžioklės tykojant parvažiuojantį medžiotoją. Jo mašinoje besančios dvi stirnos, o medžioklės lape neįrašyta…
Aplinkosaugininkai ėmė aiškintis, kodėl sumedžiotos stirnos. „Tai kad medžioklės vadovas stirnino neleido šauti…“ – teisinasi prasižengėlis.
* * *
Medžioklė šėryklose draudžiama, tačiau leidžiama šernus vilioti nedideliu kiekiu pašarų.
Vienas medžiotojas taip ir daro – nuolatos toje pačioje vietoje papila puskibirį grūdų. Tačiau šernai prie jų dažniausiai ateina tik tamsoje, o medžiotojui prieš šūvį tenka naudotis prožektoriumi. Stiprios jo šviesos žvėrys bijo ir pasibaidę nubėga.
Tas medžiotojas besantis gudragalvis. Įsikasė stulpą ir prie jo pritvirtino elektros lemputę. Tada iškasė kanalą elektros laidams ir juos paklojo iki bokštelio. Atsivežė akumuliatorių ir prijungė reostatą.
Kai sutemus šernai ateina maitintis, medžiotojas įjungia savo įrenginį ir po truputį kelia srovę. Tada lemputės šviesa vis stiprėja. Šernai to nesibaido – šauk kada nori…