Laputė kūmutė, gražuolė, gudruolė, ilgasnapė, rudoji, ilgauodegė – tokiais ir panašiais epitetais dažniausiai pavadinamas šis žvėrelis.
Vadink kaip nori, bet tai yra plėšrūnas. Lapė nepraleis progos nutverti kiškį, stirniuką, užsižiopsojusį ir per toli nuo mamos nuėjusį šerniuką – bet kokį žvėrelį, kurį tik įstengia įveikti.
Tačiau reikia pripažinti, kad ji yra sanitaras – sušveičia medžiotojų peršautą, bet nesurastą žvėrį. Tai gali būti net briedis, elnias, šernas ar stirna. Lapės sugeba pribaigti ir sužeistą žvėrį.
Labai jau joms tinka pelės. Tai, ko gero, pagrindinis jų maistas. Laukuose dažnai pamatysi peliaujančią lapę. Kartu ji apibėga savo gyvenamąją vietą. Tačiau ji niekada neatsisakys nučiupti kokį paukštį, surinkti ant žemės aptiktus perinčių paukščių kiaušinius. Pamatė ant kiaušinių sėdinčią tetervą – capt ir turi grobį. Prislenka prie perinčios anties. Jei ne antis, tai bent kiaušiniai atiteks kūmai. O kas nežino, kad lapė įsisuka ir į vištidę. Atslinkusi į sodybą, nušvilpia net kalakutą. Jei neįstengia panešti, dantimis sprandan įsikabina ir parveda į olą. Vienas kaimo žmogus pasakojo tai matęs.
Kiek kasmet lapių sumedžiojama, tačiau jos nenyksta. Įdomi rudųjų medžioklė sėlinant ir tykojant.
Vidury vasario, per lapių rują, net kelios sukinėjasi būryje. Tada medžiotojai dažniausiai ir išsiruošia į lapių medžioklę sėlinant. Pirmiausiai, tokiu būdu medžiojant lapes, tenka pasirūpinti baltais drabužiais. Baltas sniegas ir baltas medžiotojas. Tik tada jis turi didesnę tikimybę per šūvio atstumą prislinkti prie žvėrelio net atvirame lauke.
Teko matyti, kai net medžiotojo šautuvas buvo apvyniotas balta medžiaga.
Kartą pabandžiau prislinkti prie lapės neapsirengęs baltai – nepasisekė. Tuoj pat ji pamatė. O baltai vilkinčio medžiotojo neįžiūri. Žinoma, jis turi slinkti prieš vėją, paskutinius metrus – net atsigulęs.
Beveik visada lapė, pamačiusi žmogų, stabteli, o paskui skuodžia šalin. Bet to stabtelėjimo apsukresniam medžiotojui ir užtenka, kad paleistų taiklų šūvį.
Baltai apsirengęs ir patyręs medžiotojas visada sugebės prie lapės prislinkti. Kai kas ją prisikviečia arčiau, pamėgdžiodamas pelės cypsėjimą.
Lapės dar medžiojamos prie kokių mėsos ar žuvies atliekų, gaišenos. Kai kurie medžiotojai pasidaro pelides. Tai krūvon sudėti keli kūlaičiai šiaudų ar šieno, o į vidurį įstatytas kibiras su grūdais. Šalia – bokštelis žvėrims tykoti. Prisirenka pelių, tad lapė toje vietoje ir sukinėjasi.
