
Praėjusį penktadienį, spalio 6-ąją, Žemaičių dailės muziejuje pagaliau įvyko ilgai laukta premjera „Smėlio radijas. Pirmoji laida“ (pagal eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“), kurioje pasirodė poetas, dramaturgas, eseistas, atlikėjas Gintaras Grajauskas ir jo bičiulis muzikantas Kęstutis Bublys.
„Kas yra „Smėlio radijas“? Tai ne visai poezijos skaitymai. Tai ne visai koncertas ir netgi ne performansas. Tai viskas kartu – ir šis tas daugiau. Tai panašu į mažytį spektaklį, kuriame dalyvauja poetas, muzikantas ir „Smėlio radijo“ klausytojai“, – anotacijoje rašė G. Grajauskas. Tad norėjosi sužinoti, kaip kilo idėja sukurti tokio originalaus formato pristatymą. Menininkas atsakė, jog įprasti knygų pristatymai turi tradicinį standartą: literatūrologas pristato knygą ir autorių, autorius paskaito iš knygos, o į tarpus pagroja koks nors muzikantas. „Toks kiek nuobodokas scenarijus, nesikeičiantis dešimtmečiais. Norėjosi ko nors naujo ir neįprasto, ko dar nėra buvę“, – sakė poetas. Jis prisiminė, jog anksčiau su grupe „Kontrabanda“, kuriai priklausė ir K. Bublys, bandė tokius „rock-poetry“ pasirodymus, dalyvavo literatūros festivaliuose Geteborge, Kopenhagoje. „Apskritai bendro grojimo patirtis su Kęstučiu Bubliu yra nemaža – daugiau nei 30 metų, tad pamatas tvirtas. Kęstas jau senokai kuria įdomią elektroninę muziką, pernai sukūrė kelis kūrinius pagal mano tekstus. Pasiklausiau, man labai patiko. Pasiteiravau, gal jis planuoja kokius gyvus pasirodymus, ėmėme kalbėtis, kaip tie gyvi pasirodymai galėtų atrodyti. Paskui smalsu pasidarė pabandyti, kaip tai skambėtų. Taip pamažu, žingsnis po žingsnio ir atsirado „Smėlio radijas“, – kūrinio gimimo istoriją atskleidė G. Grajauskas. Jo teigimu, pradinis etapas – struktūros apgalvojimas ir formavimas – prasidėjo prieš gerus metus. O repetuoti juodu pradėjo pavasarį, nuo rugpjūčio iki pat premjeros – dukart per savaitę.
Į klausimą, galbūt kuriant „Smėlio radiją“ teko susidurti ir su iššūkiais, pašnekovas neslėpė, jog buvo nemažai techninių. Prisiminė, kažkada seniai teko keletą metų dirbti tikrame radijuje, bet techninė pusė tada nedomino. Tad šiai premjerai reikėjo išsiaiškinti daugybę detalių – kokie mikrofonai tinkamiausi, koks pultas, kokie garso efektai… „Ir, žinoma, sukurti visą laidos garso takelį – labai džiaugiuosi, kad ir mano paties pirmas rimtesnis susidūrimas su elektroninės muzikos kūrimu buvo naudingas – keletas gabaliukų skamba programoje. Reikėjo sukurti ir laidos struktūrą, „džinglus“ ir rubrikas. Pravertė ir dramaturgo patirtis“, – papasakojo poetas.
Užsiminus apie ateities planus, G. Grajauskas pasidžiaugė, jog po publikos reakcijos Plungėje (po premjeros žiūrovai atsistoję negailėjo plojimų – aut. past.) tapo visiškai aišku, kad planuoja rodyti ir toliau. Juolab kad „Smėlio radijas“ – labai universali programa, tinkama rodyti bet kokiems žiūrovams bet kokiose erdvėse, nuo bibliotekų iki naktinių klubų. „Šiuo metu jau tariamės dėl vieno būsimo pasirodymo“, – prasitarė G. Grajauskas.
Ši originali muzikos ir poezijos premjera – pirmasis projekto „Kultūros slinktys: profesionalioji literatūra Plungėje“ renginys. Jį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Žemaičių dailės muziejaus nuotr.
šio rašinio autorė matyt tame renginyje nebuvo……
Gaila,kad tokio lygio renginiai,kurie nebent tiktų apsirūkiusių smuklėse,vyksta Oginskio rūmuose!