Lietuvos valstybė vykdo aplinkos stebėjimus, kurių metu surenkami duomenys leidžia vertinti aplinkos būklės pokyčius. Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais 30 savivaldybių pradėjo įgyvendinti Aplinkos monitoringo programą. Prie jų prisijungti šiemet jau pasiruošęs ir Rietavas, tačiau prieš tai Savivaldybės taryba turi patvirtinti Rietavo savivaldybės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą. Pirmiausia programa pristatyta spalio 11 dieną posėdžiavusiems Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariams.
Oro ėminiai bus imami ir prie gatvių, ir individualių namų rajonuose
Tarp Rietavo savivaldybės strateginio plano užduočių – švarios ir darnios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti – monitoringas, kurio metu surinkti duomenys atskleidžia aplinkos taršos pokyčius, padeda nuspręsti, kokių priemonių būtina imtis situacijai gerinti.
Rietavo savivaldybės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą parengė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Apie tai, kokius gamtinės aplinkos būklės kokybės stebėjimus siūloma atlikti savivaldybės teritorijoje, komiteto nariams papasakojo viena iš programos rengėjų Daiva Šileikienė.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, programoje planuojami aplinkos oro ir vandens stebėjimai. Taip pat numatyta, kad esant poreikiui ir suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gali būti atliekami papildomi aplinkos tyrimai.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai – transportas, pramonė, energetika
Rietavo savivaldybėje 2022 metais registruoti 4 ūkinės veiklos objektai (UAB Rietavo komunalinis ūkis, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Rietuva“ katilinė), pateikę aplinkos oro apsaugos stebėsenos metines ataskaitas. Turimais duomenimis, iš stacionarių šaltinių į atmosferą patenkančių teršalų kiekis 2017–2022 m. laikotarpiu mažėjo, išskyrus 2019 metus.
Oro kokybei nemažą įtaką turi ir individualių namų šildymas. Taršos padidėjimas gyvenamuosiuose rajonuose, kur yra daug individualių namų, fiksuojamas esant nepalankioms taršos sklaidai meteorologinėms sąlygoms, taip pat priklauso nuo naudojamo kuro rūšies, o kartais, kaip dar vis pasitaiko, dėl kūrenamų atliekų.
Daug taršių, žmogaus sveikatai pavojingų atliekų į atmosferą išmeta transportas. Rietavo savivaldybę išraizgęs nemažas kelių tinklas. Intensyviausias eismas vyksta automagistralėje, kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaičių plente.
Aplinkos monitoringo programoje numatyta, kad oro ėminiai bus imami Plungės g. 5 (foninis oro užterštumas), Plungės g. 17 (transporto tarša), Žaliojoje g. / Daržų g. (daugiabučių namų rajonas) Rietave. Difuziniai ėmikliai oro monitoringo vykdymo metu įrengiami keturis kartus per metus, vieną kartą per sezoną, dviejų savaičių laikotarpiu.
2017–2022 m. laikotarpiu savivaldybės ore dažniausiai pasitaikę teršalai – anglies monoksidas, azoto oksidai, mažiau – sieros junginiai.
Kaip sakė D. Šileikienė, individualių namų savininkai, žinodami, kad jų teritorijoje stebima oro tarša, vengia kūrenti prastą kurą ar deginti atliekas. Susimąstyti apie aplinką, kokioje gyvename, priverčia ir žmonėms viešai pasiekiami stebėjimų duomenys.
Siūloma stebėti paviršinį ir maudyklų vandenį
Didelę įtaką ūkinė veikla turi ir vandens kokybei. Valstybė 2017–2022 m. atliko monitoringą šešiose upių vietose, esančiose Rietavo savivaldybės teritorijoje. Bloga ekologinė būsena nenustatyta nė vienoje iš jų. Vidutinė, pagal atskirus tyrimus, – Jūros, Laukės, Palos, Aitros, Kirkšnies upėse.
Pagal programos rengėjų rekomendacijas Rietavo savivaldybė vandens monitoringą planuoja vykdyti Jūros upėje ir Daugėdų tvenkinyje. Matavimo vietos parinktos siekiant, kad rezultatai kuo objektyviau apibūdintų gyvenviečių taršą, parodytų užterštumo lygį gyvenamuosiuose rajonuose, rekreacinėse zonose.
Mikrobiologinės taršos stebėjimas bus vykdomas maudyklose. Atrinktos trys vietos – Jūros upė, Tverų tvenkinys ir Daugėdų tvenkinys.
Požeminio vandens kokybės stebėti neplanuojama, nes tai nuolat daro gyventojus geriamuoju vandeniu aprūpinanti bendrovė Rietavo komunalinis ūkis.
Nerekomenduojamas ir dirvožemio monitoringas, nes, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Rietavo savivaldybės teritorijoje esantys du ypač pavojingi potencialūs dirvožemio taršos židiniai – sandėlis Pelaičių kaime ir naftos bazė Pamiškės gatvėje Rietave – yra privatūs.
Stebės ir invazines rūšis
Pasak programos rengėjų, Rietavo savivaldybėje saugomų augalų buveinių ir gyvūnų rūšių stebėsenos apimtys yra pakankamos, tad į programą įtraukti jų papildomų stebėjimų nebūtina. Tačiau siūloma stebėti į aplinką besiveržiančias invazines rūšis, kurios didina savo teritorijas ir pridaro žmonėms nemažai žalos. Rietavo savivaldybėje tai būtų augalas Sosnovskio barštis, šliužas luzitaninis arionas, paukštis kovas.
Žmonės nemėgsta kolonijomis perinčių kovų, kurie kelia triukšmą, teršia miestų aplinką. Numatyta, kad kovų populiacija bus stebima visoje savivaldybės teritorijoje, augalus graužiančio luzitaninio ariono – Rietave, Medingėnuose, Tveruose. Sosnovskio barščių monitoringas numatytas keturiose radimvietėse – Užpeliuose, Kaupose, Labardžiuose, Spraudyje.
Rietavo savivaldybei Aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programos įgyvendinimas kainuos kiek daugiau nei 104 tūkst. eurų. D. Šileikienės teigimu, brangiausi iš visų numatytų – oro tyrimai, nes yra nedaug juos atliekančių laboratorijų.
Po pirmųjų realios gamtinės aplinkos stebėjimo metų mokslininkai rašys rekomendacijas. „Stebėjimai ir mokslas gali pagrįsti ir atmesti baimes“, – kalbėjo viešnia, baigdama programos pristatymą.
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas domėjosi, kodėl į programą neįtrauktas rietaviškiams aktualus taršos kvapais tyrimas. Jam paaiškinta, kad programa tokio tyrimo neapima, tačiau atskiru užsakymu Savivaldybė gali užsakyti tyrimus kvapams nustatyti.
Posėdžio dalyviai išsakė savo pastebėjimus ekologijos tema. Komiteto narys Viktoras Krajinas prašė mokslininkų, tiriančių aplinkos taršą, atkreipti dėmesį į žiedines sankryžas, kurios dabar daromos labai mažos, dėl ko gadinamos didesnių transporto priemonių padangos, kas padidina oro užterštumą ir mažina tvarumą. Meras Antanas Černeckis piktinosi, kad vis dar yra gyventojų, taip pat ir įstaigų, deginančių pakuotes, namus ar įstaigas šildančių aplinkai nedraugišku kuru.
Savivaldybės ekologei Vestai Andrijauskienei pasidžiaugus tuo, kad Savivaldybė pagaliau atrado lėšų gyvenamajai aplinkai stebėti, Aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą komiteto nariai nutarė teikti tvirtinti tarybai.
