Socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę dėl „tolstančių ir brangstančių pašto paslaugų“, Lietuvos pašto kainų politikos bei veiklos principų.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė primena Lietuvos pašto įstatymą. „Paštas, kaip įtvirtinta įstatyme, yra universalioji paslauga. Tai reiškia, kad kokybiškos pašto paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams“, – pabrėžia parlamentarė.
Socialdemokratų vertinimu, valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas nesivadovauja įstatymu, nes pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, o dėl masinio laiškininkų atleidimo pašto paslaugos prieinamos ne visoje šalies teritorijoje.
„Nors bendrovė – valstybės, jos veiksmai prieštarauja viešajam interesui. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis. Masiškai atleidžiami darbuotojai, naikinami skyriai, didinamos leidinių pristatymo kainos, tuo metu Lietuvos pašto vadovybė patenka į didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką. Bendrovės pajamos skaičiuojamos šimtais milijonų, ji įsikūrė naujame, prabangiame biure“, – stebisi O. Leiputė.
LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pasigenda susisiekimo ministro M. Skuodžio pozicijos ir principingumo.
„Naikinami pašto skyriai, didinami paslaugų įkainiai, dėl to brangsta leidinių prenumerata. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimo teritorijose, kur paštas – tai ne tik siuntinių išsiuntimo ir atsiėmimo vieta. Pašto skyrius tokioje vietovėje – tai daugiafunkcis centras, kuriam tenka ir svarbi socialinė funkcija. Dažnas gyventojas pašte atlikdavo ir finansinius pavedimus. Šios paslaugos pasidarė nebeprieinamos ir nepasiekiamos“, – komentuoja parlamentaras.
Išlaidų našta užkraunama gyventojams
Pasak E. Sabučio, Lietuvos pašto žadėti stebuklai neįvyko. „Priešingai: atsiradus mobiliesiems paštininkams, klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugos nutolo, kilo naujų problemų, tokių kaip vėluojančios pensijos. Statistika rodo, kad per metus pašto paslaugų vietų Lietuvoje sumažėjo 40,2 proc. O pati bendrovė pranešė, kad per artimiausią laikotarpį ketina atleisti 400 laiškininkų“, – komentuoja E. Sabutis.
Parlamentaras primena leidėjų skaičiavimus, kad neigiami pokyčiai palies daugiau nei pusę milijono Lietuvos gyventojų, kurie iki šiol naudojosi prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymo paštu paslauga.
E. Sabutis atkreipia dėmesį į įstatyme įtvirtintą galimybę – ir Vyriausybės pareigą – kompensuoti universaliosios paslaugos teikėjo nuostolius, jeigu pašto paslaugos teikimas yra „nepagrįstai didelė finansinė našta“ paslaugos teikėjui.
„Nei AB Lietuvos paštas, nei Vyriausybė nesivadovauja šia nuostata – finansinė našta perkeliama ant galutinio vartotojo pečių: tiesiog didinami įkainiai, neieškant subsidijavimo mechanizmo“, – komentuoja parlamentaras.
Kreipimesi į Vyriausybę socialdemokratai prašo „peržiūrėti metodiką ir finansavimo modelį, pagal kurį būtų užtikrintas didesnis pašto paslaugų prieinamumas ir universaliųjų pašto paslaugų teikimas teisės aktų numatyta tvarka, kad būtų užtikrinta gyventojų, ypač nuo rajonų centrų nutolusių vietovių, teisė į prieinamas pašto paslaugas“.
