Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose, o po jų ir Savivaldybės tarybos posėdyje, svarstyti savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ piniginiai reikalai. Vienu sprendimu politikai pritarė maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros tarifų didinimui. Kitu – beviltiškų skolų nurašymui.
Sprendimų projektus pristatęs „Plungės būsto“ direktorius Eugenijus Palubinskas kalbėjo, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros tarifai buvo patvirtinti praėjusiais metais. Vienas iš pagrindinių kriterijų jiems didinti – Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Taip pat didinimui įtakos turi įmonės patiriamos šildymo išlaidos. Priklausomai nuo namo ploto, t. y. kuo didesnis namas, tuo mažesnis administravimo mokestis, padidėjimas vienam kvadratiniam metrui būtų nuo 0,021 euro iki 0,028 euro. Techninės priežiūros mokestis (už 1 kv. m) pakiltų nuo 0,044 iki 0,067 euro ir už 1 kv. m (butui) kaina ūgtelėtų nuo 0,80 iki 1,30 euro.
„Direktorius minėjo, kad pabrango dujinis šildymas, kad jis neekonomiškas. Vadinasi, būdami patys neūkiški permetame tą neūkiškumą gyventojams. Ar nereikėtų ieškoti galimybių perkelti jūsų įstaigą kitur arba renovuoti pastatą ir keisti šildymo sistemą?“ – pasiteiravo Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Rimas Dužinskas.
Savivaldybės tarybos posėdyje opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas siūlė prie sprendimo pridėti protokolinį įpareigojimą „Plungės būstui“ gerinti paslaugas. „Pastaruoju metu gaunama daug tokių kaip ir nusiskundimų, kad „Plungės būstas“ nepakankamai atstovauja gyventojams kaip administratorius. Jei jau keliame įkainį, reikia kelti ir paslaugos kokybę“, – tvirtino jis.
Komitetų posėdžiuose kalbėdamas apie beviltiškas skolas E. Palubinskas paaiškino, kad jos susidarė suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui fiziniams asmenims ir bankrutavus juridiniams asmenims. 389,89 euro „Plungės būstui“ skolingos liko dvi įmonės. „Jos bankrutavusios, paduota išieškojimui, bet išieškoti iš jų tas pats, kaip išieškoti iš mirusio asmens“, – pažymėjo direktorius.
Tiesa, Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė atkreipė dėmesį, kad sprendimo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, ar „Plungės būstas“ ką nors darė per penkerius metus (toks priverstinio išieškojimo terminas – aut. past.). O Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto narys M. Kaunas pastebėjo, kad 306,14 euro skolinga uždaroji akcinė bendrovė „R2K“ kol kas nėra likviduota, tad nurašyti jos skolos teisiškai dar negalima.
23 fiziniai asmenys „Plungės būstui“ pridarė 7 655,44 euro skolų. Plungės rajono savivaldybės administracijai priklausančių butų nuomininkų beviltiškų skolų sąraše – 16 asmenų, suma – 1 423,22 euro. Taigi bendra fizinių asmenų skola „Plungės būstui“ – 9 078,66 euro.
„Tai skaudus savivaldos klausimas, nes nuomininkai neatsiskaito. Atrodo, suteikiame geresnes gyvenimo sąlygas, o paskui palieka didžiules skolas“, – kalbėjo komiteto narys Adomas Zamulskis.
Komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis domėjosi, ar nereikėtų keisti Savivaldybės tarybos sprendimų, kad būtų galima greičiau pradėti išieškoti susidariusias skolas. E. Palubinskas atsakė, kad tokios būtinybės nėra, nes skolininkai judinti pradedami iškart. Praėjus vienam mėnesiui skolininkui siunčiamas priminimas, paskui – raginimai, nereaguojant ir į juos, susidarius tam tikrai sumai, pradedamos išieškojimo procedūros.
Kaip teigė E. Palubinskas, skolų administratorė pradėjo dirbti palyginti neseniai, darbas su skolininkais vyksta nuolat. Be to, bene 20 metų skolos nebuvo nurašomos, tad nereikia stebėtis, kad skolininkų sąrašuose skolų susidarymo laikotarpis siekia net 2009 metus.
Nors ir skausminga, tačiau kitos išeities politikai neturi – beviltiškų skolų nurašymui pritarta tiek komitetų, tiek tarybos posėdžiuose.
