Lapkričio 25-ąją Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Žemaitijos rinktinės Mažeikių 801-ajai šaulių kuopai buvo suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas.
RIKIUOTĖ IR ŠVENTĖ
Iškilmėse dalyvavo LŠS vadas, pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, LŠS Žemaitijos rinktinės vadas Julius Svirušis, Putvio Putvinskio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Lietuvos Laisvės Armijos karių rėmėjų sąjungos pirmininkas Zigmas Gulbinas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos atstovas Saulius Paulius Bytautas, Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondo nariai, kiti svečiai.
Po iškilmingos rikiuotės Nepriklausomybės aikštėje renginio dalyviai sustojo prie buvusio komendantūros pastato ir atminimo lentos, skirtos generolui Povilui Plechavičiui.
Iškilmės tęsėsi Mažeikių kultūros centro pramogų salėje. LŠS vadas L. Idzelis, pasirašęs įsakymą, kuriuo Mažeikių šaulių kuopai suteikiamas generolo P. Plechavičiaus vardas, kuopos vadui Pranui Trakiniui įteikė tai patvirtinantį pažymėjimą.
Mažeikiškius šaulius pasveikino Seimo narė Laima Nagienė, Savivaldybės vicemerė Živilė Undraitienė, Mažeikių rajono policijos komisariato vadovas Alfonsas Meškys, mokyklų, kuriose veikia jaunųjų šaulių būreliai, direktoriai, kiti svečiai.
Aktyviausi šauliai buvo apdovanoti Lietuvos šaulių sąjungos ir Žemaitijos rinktinės vadų padėkos raštais, P. Trakiniui įteikta vardinė Šaulių sąjungos dovana.
Iškilmių organizatoriai ir dalyviai pasidalijo savo mintimis su „Santarve“.
„Tarsi perjungę pavarą, darbuosimės ir toliau“
Pranas TRAKINIS, kuopos vadas:
– Po šio renginio jaučiuosi gerai, nors lyg ir daugiau įpareigotas. P. Plechavičius – ne šiaip vienas iš tarpukario Lietuvos generolų, o žmogus legenda. Visais laikais jį žinojo visi, nors nuspalvintas buvo juodai. Tai – labai sektinas, patraukiantis pavyzdys, nors jo drąsa, bekompromisiu ryžtingumu negali užsižaisti. Jis tiesus, jo teisybė – kaip kardo ašmenys, išsisukinėti ar apsimetinėti prieš tokį žmogų negali.
Šaulių sąjungai priklausau nuo 1992 metų. Mūsų kuopoje – 88 suaugę šauliai ir 150 jaunųjų. Problemų, kaip visada, tarp žmonių yra ir jos specifinės. Jaunimas nori veiklos, judesio, pratybų, varžybų, stovyklų. Tačiau, jei krūvis didesnis, jie pavargsta, suglemba. Suaugę šauliai sujudo, galima sakyti, prasidėjus karui Ukrainoje. Jie labai motyvuoti, drausmingi ir turi aiškų tikslą: išmokti gintis. Apginti save ir Tėvynę. Ir tik tame jie mato patriotizmą. Juos nėra lengva prikviesti į valstybės šventes, jie sunkiai išsėdi Mišiose. Bažnyčios požiūriu, jie yra sovietinių tėvų vaikai. Taip auginti, taip auklėti, taip įpratę. O generolas buvo tikintis ir pamaldus žmogus.
Kitas laikmetis, kitoks gyvenimas, turiu priimti žmones tokius, kokie jie yra.
Mums organizuojant renginį, pajutau, kokia didelė jėga slypi geroje komandoje. Į aktyvią veiklą atėjo, galima net taip pavadinti, Juliaus Banio šauliai. Suspėjome ir vėliavą pasisiūti, ir antsiuvus pasidaryti. Ir Plechavičiaus portretas, ir nuotraukos, ir stendai, ir svečiai sukviesti, meninės programos dalyviai užsakyti… Buvo organizuoti ir užkandžiai po renginio.
Viskas įvyko, kaip turi būti, – sklandžiai, oriai ir iškilmingai. Esu dėkingas kiekvienam prisidėjusiajam. Suprantama, ypač – J. Baniui. Dėl jo požiūrio į darbą ir patriotinio nusiteikimo labai lengva būti komandoje.
Nesigailiu šauliškai veiklai atiduotų metų. Džiaugiuosi žmonėmis, kurie buvo su manimi kartu ir yra dabar. Tai ilgų metų šauliai Alfonsas Degutis, Andrius Ašmontas, Genė Jokubauskienė, Stasys Pauliukas, Gražina Mitkuvienė.
Daugybė pirmųjų mūsų šaulių jau ilsisi amžinybėje. Džiaugiuosi naujokais, prisiekusiais per Lietuvos kariuomenės dieną, – Valdemaru Padskočium ir PauliumMyle.
Tarsi perjungę pavarą, darbuosimės ir toliau Tėvynės labui.
„Džiaugiuosi patyręs tokį jausmą“
Paulius MYLĖ, šaulys:
– Aš jau nesu jaunas žmogus, bet vis dar nutinka pirmų kartų. Džiaugiuosi patyręs tokį jausmą: pirmą kartą vedžiau renginį, vilkėdamas šaulio uniformą! Už tai, kad operatyviai ją gavau, dėkoju kuopos vadui Pranui Trakiniui.
Jau daugiau nei 20 metų esu bendrystėje su Mažeikių šauliais. Daugybę kartų skelbiau šautuvų ir patrankų salvių pradžią. Šaulių dėka daug sužinojau apie karinį reglamentą. Nekalbant apie tai, kad mano dėdė – Augustas Mylė buvo ir po mirties tebėra Mažeikių garbės šaulys.
Man šaulių veikla visada buvo įdomi ir artima, nes šaulio priesaikoje yra labai aiškiai suformuluotos vertybės. Gal prieš kokį dešimtmetį jau galvojau, kad vertėtų tapti šauliu, bet būtent – P. Plechavičiaus vardo kuopoje. Ir, žiūrėk tu man, mintys materializavosi.
Generolo P. Plechavičiaus vardas aiškiai pasako, už ką ir prieš ką yra kuopos šauliai. Tai žino ir tie, kurie „už taiką“ Ukrainoje.
Generolas gerbė Lietuvos piliečius, nesvarbu, kokios tautybės jie buvo, svarbu – nepasidavė bolševizmo idėjoms. O visokio plauko banditus perspėdavo, bet jei šie perspėjimų nepaisė, kalba tada buvo trumpa… Generolas kovojo prieš tos pačios rūšies žmogėnus, kurie dabar puola Ukrainą.
„Tai maloni širdžiai veikla“
Sofija NORKUTĖ, šaulė:
– Į šaulių veiklą įsitraukiau dar mokydamasi Mažeikių Senamiesčio progimnazijoje. Penktoje klasėje draugė pasakė, kad eis į žygį, ir pakvietė mane. Man labai patiko. Buvusi Senamiesčio būrio vadė Ligita Laureckienė pamatė manyje norą aktyviai dalyvauti šauliškoje veikloje ir paragino prisijungti. Taip tapau jaunąja šaule.
Bėgant laikui, būrys iširo, bet noras būti šaule buvo toks didelis, kad persirašiau į Tirkšlių būrį pas vadą Stasį Pauliuką. Būrys aktyvus, veiklų daug, tad jame ir pasilikau. Dabar jau esu vado pavaduotoja. Bendras mano buvimas šaulių organizacijoje – devyneri metai.
Būti šauliu, vadinasi, nuolat save išbandyti. Tam reikia daug kantrybės ir pasiryžimo. Pradėjusi dirbti su jaunaisiais šauliais supratau, kad reikia dar didesnės kantrybės ir ištvermės. Reikia gerai pasiruošti užsiėmimams, kad jiems būtų įdomu, nebūtų per sunku ir nebūtų per lengva.
Man patinka su šauliais dalyvauti valstybinėse šventėse. Taip apsišvieti, gauni naujų minčių, idėjų, susipažįsti su naujais žmonėmis. Tai – maloni širdžiai veikla.
Žaviuosi generolo P. Plechavičiaus asmenybe, pritariu tam, kad mūsų kuopa vadinsis jo vardu. Jis – Žemaitijos didžiavyris, o mums – sektinas pavyzdys.
„Apsispręsti padėjo
Rusijos intervencija į Ukrainą“
Ramunė Strikauskienė, kuopos būrio vado pavaduotoja:
– Jau metus esu šaulė. Apsispręsti padėjo Rusijos intervencija į Ukrainą. Šaulių organizacija mane žavi tuo, kad mes tampame broliais ir sesėmis, sujungti vieno tikslo. Mes mokomės, mes ruošiamės ginti savo Tėvynę, jei to reikės.
Mano giminėje šaulių nėra ir praeityje nebuvo. Tikiu, kad esu pirmoji, bet ne paskutinė. Auga vaikai…
Povilo Plechavičiaus vardo suteikimu mūsų kuopai džiaugiuosi. Generolas, kuo daugiau apie jį sužinau, tuo labiau imponuoja savo ryžtu, ištverme ir karingumu.
„Kokia galybė galimybių slypi žodžiuose „Tėvynės labui!“
Genovaitė KARPALOVIENĖ,Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondo narė:
– Atvažiavome iš Akmenės keturi fondo nariai, nes labai norėjosi pabūti legendinio generolo vardo suteikimo Mažeikių šaulių kuopai iškilmėse. Kartu žygiavom nuo Mažeikių Nepriklausomybės aikštės, buvo sustota prie atminimo lentos. Aidint šventiškai muzikai, atžygiavome iki Kultūros centro. Žiemiškai švietė saulė, spigino šaltukas, bet nuotaika buvo puiki.
Salėje tiesiog ore tvyrojo generolo dvasia, broliškas nuoširdumas jautėsi bendraujant ir matėsi iš žmonių veidų. Įdėmiai klausydama pasisakančiųjų galvojau: kokia galybė galimybių slypi žodžiuose „Tėvynės labui!“ Kiekvienas kalbėtojas, kiekvienas, atsiimantis padėką, kartojo tuos žodžius.
Pajutau, kad esu tarp žmonių, kurie myli Tėvynę, nebijo to viešai parodyti ir dirba Tėvynės labui. Po koncerto, kuris labai atitiko šaulišką dvasią, apžiūrėjome Mažeikių šaulių veiklą atspindinčius stendus. Kiek daug prasmingų darbų padaryta!
Grįžome pakiliai nusiteikę, o kartu ir susikrimtę, kad Akmenės rajone nėra šaulių organizacijos.
„Fondas visada bus šalia veiklų, susijusių su Generolu“
Genoveita GRICIENĖ, Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondo vadovė:
– Į Žemaitiją grįžta generolas Povilas Plechavičius. Daromės brandesni, stipresni savo valstybėje. Daugiau domimės savo istorija.
Jau daug metų tyliai stebėjausi: Jaunųjų šaulių rinktinė turi generolo vardą, o Žemaitijos rinktinė – tiesiog rinktinė. Labai apsidžiaugiau, kad Mažeikių kuopa ryžosi pasivadinti šio legendinio generolo vardu. Stebėdama kuopos vadą P. Trakinį, šaulius, mačiau, kad jie laimingi tai padarę. Tarsi atsitiesė, įgavo naujo pasitikėjimo savo veikla. Ir tie antsiuvai ant uniformų rankovių – „plechavičiukas“ – daug pasako, įpareigoja.
Mūsų fondas visada bus šalia veiklų, susijusių su Generolu. Iškilmių metu įteikėme P. Plechavičiaus portretus žmonėms, kurie, tikime, savo darbais yra verti tą portretą turėti: LŠS vadas Linas Idzelis, LŠS Žemaitijos rinktinės vadas Julius Svirušis, Mažeikių kuopos vadas Pranas Trakinis, Mažeikių PK vadovas Alfonsas Meškys, Putvio Putvinskio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Savivaldybės vicemerė Živilė Undraitienė, Seimo narė Laima Nagienė. Tikimės, kad Generolo portretas ras garbingą vietą jų kabinetuose.
Gajutės ABELKIENĖS nuotr.
