Praėjusią savaitę 60 metų jubiliejų šventė Plungės aplinkos apsaugos agentūros viršininkė Irena Latakaitė. Jos kabinetas dabar paskendęs gėlėse. Sveikintojai vis dar užsuka. Ta proga pakalbinome jubiliatę.
– Gerbiama Irena, sulaukėte puikaus jubiliejaus, tad pirmasis klausimas – kaip jį atšventėte?
– Gimtadienį atšvenčiau praėjusį penktadienį kavinėje su artimaisiais, bendradarbiais, draugais, kurie mane palaiko, morališkai sustiprina sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Visada jaučiu jų paramą, drąsinančius žodžius, tad esu jiems už tai dėkinga. Fejerverkų nebuvo, tačiau jų ir nereikia. Išgirdau daug šiltų žodžių.
– Papasakokite, kas nulėmė, kad tapote aplinkos apsaugos darbuotoja.
– 1977 m. tuometinės Melioracijos ir vandens ministerijos sistemos rajoninėse sausinimo sistemų valdybose buvo įkurti nauji etatai – vyresnieji inžinieriai vandenų apsaugai. Pageidauta, kad išsilavinimas būtų aukštasis. Tuo metu dirbau Plungės sausinimo valdyboje, buvau ką tik baigusi Žemės ūkio akademiją. Su tuometiniu viršininku Kazimieru Vaičiuliu susitarėme, kad laikinai eisiu tas pareigas, kol atsiras tinkamas asmuo.
Po pusmečio viršininkui priminiau susitarimą. Tačiau sulaukiau atsakymo: dirbi gerai, ministerija priekaištų neturi, tai ir nesuk man galvos. Taip ir prasidėjo mano darbas, susijęs su aplinkosauga. Keitėsi įstaigų pavadinimai, daugėjo kontroliuojamų sričių skaičius, o mano gyvenimo būdu tapo aplinkosauga.
– Su aplinkosauga reikalų turi daug kas: įmonės, bendrovės, ūkininkai, žvejai, medžiotojai ir dar daug kas, tad daugeliui rajono gyventojų tapote žinomu žmogumi. Ar sunku su tokia daugybe interesantų bendrauti?
– Na, taip, dauguma rajono gyventojų mane žino, pažįsta – jei ne iš veido, tai bent iš pavardės. Vieniems esu baubas, kitiems – pagalbininkas sprendžiant aplinkosaugos reikalus. Ir taip jau trisdešimt penkeri metai.
– Ar lengvas aplinkosaugininko darbas?
– Turiu pripažinti, kad dirbti šioje srityje nelengva. Tai darbas, kuris reikalauja daug laiko, žinių ir pastangų, bendravimo su žmonėmis meno, atsakomybės už priimamus sprendimus. Juk aplinkosaugos sistemoje problemų visada yra – vieną išsprendi, atsiranda kita.
Plungės aplinkos apsaugos agentūroje esame tik trys valstybiniai inspektoriai, o aplinkosaugą reglamentuojančių dokumentų – apie penki šimtai. Ko gero, lengviau būtų pasakyti, ko nekontroliuojame. Žmonės kreipiasi įvairiais, kartais visai netikėtais klausimais. Jei pasakome, kad mes to nekontroliuojame, pyksta, vadina valdininkais. Juk yra ir daugiau kontroliuojančių organizacijų, tačiau dažniausiai atsakomybės reikalauja tik iš mūsų.
Mūsų veiklos sritis nėra prestižinė: tai ir šiukšlės, ir nuotekos, ir mėšlas, ir besipykstantys kaimynai, tačiau kiekvienas nori, kad kiti taikytųsi prie jų.
Džiugu, kad žmonės jau yra nepakantesni teršėjams, šiukšlintojams. Kiekvienas norime gyventi švarioje aplinkoje, kvėpuoti tyru oru, todėl ir pastangos tam turi būti sutelktos, veikiant išvien, petys petin.
– Redakcija sveikina Jus jubiliejaus proga, linkėdama sėkmės sunkiame Jūsų darbe.
