Nors Plungės ligoninėje jau septynerius metus nėra akušerijos-gimdymo skyriaus, gyvenimas plungiškius medikus vis priverčia šias paslaugas teikti. „Plungė“ jau rašė, kad per 2011-uosius Plungės ligoninėje priimti keturi gimdymai. Pirmoji šių metų gimdyvė ligoninėn atvežta praėjusį savaitgalį. Padėtis buvo itin sudėtinga ir komplikuota: kūdikis buvo miręs dar motinos įsčiose, o ir pačios motinos gyvybė buvo pakibusi ant plonyčio plauko.
Nėščiai plungiškei greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta naktį iš penktadienio į šeštadienį. Kaip sakė Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui Danguolė Luotienė, greitoji gimdančią moterį faktiškai turėjo gabenti ne į Plungės, bet į Telšių ar Klaipėdos ligoninę, žodžiu, ten, kur yra gimdymo-akušerijos paslaugas teikiantys skyriai.
Tačiau pacientė buvo atvežta į Plungės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Pasak gydytojos D. Luotienės, greitosios medikai, matyt, baiminosi, kad tokios sunkios būklės moters iki kito miesto gali ir nenuvežti, todėl pasirinko artimiausią. Direktoriaus pavaduotojos teigimu, pacientės sveikatos būklė išties buvo kritinė: be sąmonės, stipriai nukraujavusi ir dėl to patyrusi hemoraginį šoką. Išsyk nutarta guldyti ją į reanimacijos skyrių.
D. Luotienės teigimu, patikrinus nėščiąją, vaisiaus tonų jau nebuvo, jokių jo gyvybės požymių nebeaptikta. Tada iš namų iškviesta ir pavaduotoja D. Luotienė, ir Cezario pjūvį atlikti galintis gydytojas akušeris-ginekologas Vladas Murašovas, ant kojų sukelti visi tąnakt dirbę gydytojai. Atlikus operaciją, vaisius išimtas, tačiau… vaikutis buvo nebegyvas. Didžiulė grėsmė buvo kilusi ir stipriai nukraujavusiai gimdyvei, tačiau jos gyvybę plungiškiams medikams pavyko išgelbėti.
Šeštadienio rytą iš Klaipėdos į Plungę atvykęs konsultantas konstatavo, kad plungiškiai medikai viską atliko nepriekaištingai, po operacijos būtinybės pervežti pacientę į Klaipėdą nebuvo. Dėl ko motinos įsčiose mirė kūdikis, dar nežinoma – tai paaiškės Klaipėdoje atlikus autopsiją.
Kaip pasakojo D. Luotienė, pacientė – šeštojo vaiko laukusi plungiškė. Kai buvo atvežta į ligoninę, jai jau buvo sukakęs terminas gimdyti, tačiau iki tol ji pas gydytojus nesilankė, todėl medikai nėštumo nesekė.
„Sužinoję, kad moteris turi penkis vaikus, net pakraupome nuo minties, kad visi jie gali likti našlaičiais. O rizika buvo didžiulė, pacientės gyvybė galėjo užgesti bet kurią minutę. Metėme visas pajėgas, kad tik ją išgelbėtume. Ačiū Dievui, mums tai pavyko, nors jaustumėmės dar džiugiau, jei ir kūdikis būtų išgyvenęs“, – kalbėjo gydytoja.
Paklausta, ar greitoji medicinos pagalba būtų spėjusi moterį nuvežti į kitą miestą, D. Luotienė sakė konkretaus atsakymo į šį klausimą neturinti – gal būtų, o gal ir ne. Taigi šis įvykis galėjo turėti ir kur kas liūdnesnę pabaigą – dvi užgesusias gyvybes.
Gydytoja D. Luotienė sakė apgailestaujanti, kad medikų teisės tokių situacijų metu išvis neginamos. „Turėjome imtis darbo, kuris mums nepriklauso, nuo kurio esame nutolę. Būna, kad gyvenimas priverčia, ir dėl to visi, dirbusieji tą naktį, patyrėme didžiulę įtampą, stresą. Ne be reikalo užsienio ligoninėse dirba psichologai, kurių pacientai – gydytojai. Mums tąnakt psichologo pagalba taip pat būtų pravertusi. Ypač daug padarė daktaras Vladas Murašovas“, – tada dirbusius gydytojus gyrė pavaduotoja D. Luotienė.
