Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Steponkienė Rietavo savivaldybės tarybos narius supažindino su Rietavo savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 m. ataskaita. Didžiausią diskusiją šiuo klausimu sukėlė faktas, kad moterys vangiai dalyvauja krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose. Tarybos vyrija, prieš pritardama ataskaitai, svarstė, kaip paskatinti rietaviškes rūpintis sveikata. Diskusijos metu nuskambėjo mintis, kad iniciatyvos turėtų imtis vicemerė.
Gyventojų bendruomenė sensta
Pirmiausia apžvelgtas gyventojų pasiskirstymas. Savivaldybės gyventojų skaičius mažėja nuo 2001 metų. 2023-iųjų pradžioje gyvenamąją vietą Rietave ir kitose seniūnijose buvo deklaravę 7 252 žmonės. Didžiąją jų dalį (52 proc.) sudarė moterys, vyrai – 48 proc. Visuomenė sensta – 65 metų ir vyresni žmonės sudarė didesnę (20,6 proc.) gyventojų dalį nei vaikai (17,7 proc.). Vis dar išliekame kaimiška savivaldybe – 55,6 proc. asmenų gyvenamąją vietą yra deklaravę kaime.
Pasidžiaugta ilgėjančia gyvenimo trukme. 2022 metais, lyginant su 2020 m., vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 73,6 m. iki 77,3 m. (Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 75,8 m.). Vyrai vidutiniškai gyvena trumpiau – 74,8 m., nei moterys – 80,8 m.
Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys. Nors savivaldybės gyventojų ligotumas mažesnis nei Lietuvos vidurkis, tačiau, lyginant su ankstesniais metais, jis didėja.
Vaikai daugiausia serga kvėpavimo takų ligomis, 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės – kraujotakos ligomis.
Didžiulė problema – rietaviškiai nedalyvauja prevencijos programose
Apžvelgti pagrindiniai privalomi stebėti sveikatos rodikliai. Pasidžiaugta, kad ataskaitiniais metais nebuvo naujų susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, mirčių per eismo įvykius, narkotikų sąlygotų mirčių, kūdikių mirčių. Neregistruota naujų ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų atvejų, paauglių gimdymo. Geroje situacijoje esame ir pagal naujų susirgimų cukriniu diabetu rodiklį.
Išskirtos ir prioritetinės problemos – blogi dalyvavimo dantų dengimo silantu programoje, krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose rodikliai.
Situacija turėtų pagerėti, nes įdarbintas burnos higienistas
Pagal dalyvavimo dantų dengimo silantu programoje rodiklį Rietavo savivaldybė užima labai prastą – 58-ąją – poziciją tarp 60 šalies savivaldybių. Ir tas rodiklis dar labiau prastėja.
Kaip sakė pranešėja, padengti vaikų krūminius dantis silantu yra labai svarbu, bet dalyvavimo programoje rodiklis Rietave siekia tik 2,4 proc. (Lietuvos vidurkis – 11,2 proc.). Todėl nestebina ir mažųjų gyventojų dantų būklė – tik 12 proc. nuo 6 iki 13 metų vaikų neturi ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pateikė rekomendacijas, kurios galėtų pagerinti rodiklius.
Viena iš jų – aktyvesnis informacijos apie programą viešinimas, kad ji pasiektų visus vaikų tėvus. M. Steponkienė siūlė, kad gydymo įstaigų odontologai vaikų dantis silantu padengtų, kai jie profilaktiškai tikrinasi sveikatą prieš mokyklą. Pasak specialistės, tai visiškai įmanoma, nes procedūra trunka vos kelias minutes.
Meras Antanas Černeckis iki Savivaldybės tarybos posėdžio suspėjo išsiaiškinti, kad dėl prasto dalyvavimo šioje programoje kalti ne vaikų tėvai. Paaiškėjo, kad UAB „Rietavo šeimos daktaras“, prie kurio prisirašę didžiausias skaičius vaikų, neturėjo burnos higienisto. „Dabar jau šis specialistas poliklinikoje dirba ir rodikliai turėtų pasikeisti“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Tarybos narys Viktoras Krajinas svarstė: „Pagal prie Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro prisirašiusių gyventojų skaičių įstaigai nepriklauso visas gydytojo odontologo etatas. Gal galėtume rasti būdų ir finansiškai prisidėti prie to, kad odontologas dirbtų visu krūviu. Galvoju, kad tai žymiai pagerintų situaciją ir galbūt sugrąžintų į centrą pacientus iš kitų gydymo įstaigų.“
Meras abejojo tokiu pasiūlymu: „Nedrįsčiau nei pritarti, nei ginčytis. Prie minimos įstaigos prisirašęs tik tūkstantis gyventojų, kiti – prie kitų poliklinikų. Spėju, kad remdami tik vieną sveikatos priežiūros įstaigą susidurtume su gilesnėmis problemomis – konkurencija ir t. t.“
Paskutinė vieta pagal moterų dalyvavimą krūties vėžio programoje
Toje pačioje 58-ojoje vietoje Rietavo savivaldybė atsidūrė pagal tikslinių moterų dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. Dar prastesnis (paskutinė vieta) dalyvavimo krūties vėžio programoje rodiklis. Lietuvos vidurkis – 57,6 proc., o Rietavo savivaldybėje – 21,5 proc. Nors sergamumas piktybiniais navikais Rietave didesnis nei visoje Lietuvoje. 2022 metais nuo krūties vėžio mirė dvi 50–69 metų savivaldybės gyventojos.
Iniciatyvos siūlė imtis vicemerei
Svarstyta, kaip paskatinti moteris aktyviau rūpintis savo sveikata dalyvaujant prevencinėse krūties ir gimdos kaklelio vėžio programose. Visuomenės sveikatos biuro specialistė siūlė pagalvoti apie gydymo įstaigų, pritraukusių į programas didžiausią moterų skaičių, skatinimą.
Vietos politikams kilo ir kitų minčių. Socialdemokrato Alfredo Mockaus manymu, iniciatyvos galėtų imtis vicemerė Kristina Krasauskienė. „Stebina rietaviškių nedalyvavimas prevencijos programose. Matome, kad kitose savivaldybėse moteris rūpintis sveikata savo pavyzdžiu skatina merės. Mūsų meras – vyras, bet turime vicemerę, kuri galėtų pasekti tuo pavyzdžiu ir atkreipti moterų dėmesį į sveikatą“, – kalbėjo politikas.
Edmundas Žilevičius prisiminė, kad moterys labai aktyviai dalyvavo A. Zuokienės vykdytoje „Nedelsk“ akcijoje. „Gal ir mums reikėtų organizuoti ką nors panašaus į rožinį autobusiuką“, – svarstė Regionų partijos atstovas.
Tokią akciją organizuoti labai brangu, tad Jonas Eugenijus Bačinskas turėjo ekonomiškesnį sumanymą: „Siūlyčiau, kad kiekvienas vyras įpareigotų savo žmoną pasitikrinti. Tada jos pavyzdžiu pasektų ir draugės. Valdiškomis priemonėmis galime daug ką nuveikti, bet efektyviausia – privati iniciatyva.“
