Ankstų Velykų rytą, 2024 m. kovo 31 d., į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė (1938–2024), disidentė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoja, Laisvės premijos laureatė.
Sesers Nijolės Felicijos gyvenimo kelias buvo susijęs ir su Telšiais. Jos tėvas Jonas Sadūnas dėstė Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje. Antrosios sovietų okupacijos metu šeima buvo įspėta slėptis, nes buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašus.
Tuometinis Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius 1945 m. priglaudė nuo sovietų besislapstančią šeimą, o J. Sadūnui suteikė teisę dėstyti tiksliuosius mokslus Telšių kunigų seminarijoje. Mažoji Nijolė Felicija vos šešerių metų sulaukusi pradėjo Telšiuose lankyti mokyklą. Netrukus sovietų saugumas juos susekė ir norėjo apklausti J. Sadūną, tačiau nerado jo namuose. Šeima suprato, kad ir Telšiuose nesaugu, todėl slapta naktį nuvyko į Lieplaukės traukinių stotį ir pasitraukė.
1945 m. birželio 10 d. būsima vienuolė, dar neturėdama nė septynerių metų, Telšių katedroje priėmė Pirmąją Komuniją, o po pietų vyskupas V. Borisevičius mažajai Nijolei Felicijai suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Tėvai buvo giliai tikintys žmonės ir nujausdami artėjančius pavojus savo vaikams siekė suteikti stiprius tikėjimo pagrindus. Pirmieji vienuoliniai įžadai taip pat įvyko Telšiuose.
Prisikėlęs Viešpats Jėzus Kristus tepriima bebaimę vienuolę Nijolę Feliciją į amžinųjų Velykų pokylį!
