Šiandien – Jurginės. Senovės tradicijas Lietuvoje liudijanti kalendorinė diena, balandžio 23-ioji, yra gretinama su pavasario ir gamtos žalumos švente, per kurią pabudinama žemė po žiemos miego. Plateliškiai Jurgines vadina viena svarbiausių savo miestelio švenčių. Kiekvienais metais ši diena yra prisimenama, ta proga rengiamas netgi festivalis! Vyko jis ir praėjusį sekmadienį: į Platelius susirinko kapelų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš Suvalkijos, Vilniaus krašto, netgi Latvijos.
Jurginės, menant lietuvių tradicijas, kaip žinome, būdavo labai reikšminga žemdirbių ir arkliaganių šventė. Pasak etnografų, senovėje ji trukdavo keliolika dienų. Jurginės buvo skirtos apeigoms, susijusioms su pirmaisiais pavasario darbais, ypač su gyvulių išginimu į lauką. Pirmą kartą išgenamus gyvulius apmušdavo arba paglostydavo jų nugaras žilvičio šaka su „kačiukais“, kad būtų apvalūs, riebūs, sveiki ir saugūs nuo vilkų. Taip pat tą dieną protėviai aukodavo apeiginę duoną. Paprastai ji būdavo kepama mažais kepaliukais, skirtais kiekvienam gyvuliui. Iškeptus kepalus suraikydavo pagal įspaustus griovelius ir, nuvežę prie bažnyčios, išdalydavo elgetoms, prašydami melstis už gyvulius. Tai papročiai, kurie šiandien galbūt ir nebėra labai puoselėjami, tačiau juos žinoti verta – juk tai mūsų tautos identitetas.
Senieji Jurginių papročiai buvo prisiminti ir per Plateliuose vykusias Jurgines. Festivalio vedėjas Bronius Kleinauskas šventės dalyviams paporino ne vieną išmintingą patarimą, susijusį su Jurginių tradicijomis.
„Reikia budinti žemę, kad žolelė augtų, kad gyvuliai būtų riebūs, kad jūsų ūkiai klestėtų“, – pabrėžė B. Kleinauskas, pasveikinęs visus atvykusius smagiai praleisti laiko Plateliuose.
Jurginės Plateliuose per nemažai metų yra išaugusios iki tarptautinio kaimo kapelų festivalio. Šios šventės sumanytoja – Platelių kapela „Apėntās“ ir jos vadovė Jurgita Antanaitienė. Šeimininkai buvo tie, kurie pirmieji ir pasveikino smagia muzika žiūrovus.
Į Platelius tą dieną atvyko ir savo šauniais pasirodymais visus linksmino Kretingos rajono Kurmaičių liaudies muzikos kapela „Kormatē“ (vad. Darius Brazdeikis) ir Telšių rajono Ryškėnų kultūros centro liaudies muzikos kapela „Čia ir dabar“ (vad. Sandra ir Sigitas Petruliai). Pastarasis miestelis, beje, šiemet neša Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą. Gerą nuotaiką kūrė ir Marijampolės kultūros centro Baraginės skyriaus jaunimo kapela „Svaja“ (vad. Antanas Maziliauskas).
Jurginėse netrūko ir užsienietiško prieskonio. Plateliškiai svetingai sutiko Vilniaus kultūros centro lenkų ansamblį „Kapela Wilenska“ (vad. Romualdas Piotrovskis) bei Saldaus rajono Druvos kultūros centro senjorų šokių kolektyvą „Druvas senjori“ (vad. Kārlis Erglis) ir Druvos kultūros centro kapelą „Strops“ (vad. Jolanta Priedniecė), atvykusius iš kaimyninės Latvijos.
Smagi pavasario šventė kvietė ne tik pasiklausyti muzikos, pašokti, bet ir dalyvauti nedidelėje tautodailininkų ir amatininkų mugėje. Čia buvo galima rasti ir kuo namus papuošti, ir ką padovanoti, ir ką pavalgyti. Tarp mugės dalyvių – ir Liepijų mokyklos mokiniai, kurie festivalio dalyvius vaišino savo gamintais skanėstais. Surinkta parama bus jų indėlis į planuojamą mokykloje įrengti jaunimo kambarį.
Festivalis baigėsi nuoširdžiomis padėkomis, sveikinimais ir bendru visų kapelų atliekamu kūriniu: sugrotas liaudiškas valsas. „Atrakinome žemę pavasariui“, – po renginio džiaugėsi „Apėntās“ vadovė J. Antanaitienė.
