Gegužės pradžioje pirmojo Lietuvoje sertifikuoto nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ šeštoji kultūrinės topografijos renginių programa „Čiurlionio Lietuva“ džiugino plungiškius ir rietaviškius.
Gegužės 2-ąją Plungės Mykolo Oginskio rūmai, o gegužės 3-iąją Rietavo savivaldybės kultūros centras skendėjo angelų gausybėje. Gyventojai turėjo galimybę susipažinti su Ukrainos dailininkų sąjungos narės Nomedos Čiurlionytės paroda „Angelų vienybė“, kurioje eksponuojami darbai sukurti itin neramiu 2022–2024 metų laikotarpiu, prasidėjus, vykstant ir vis dar tęsiantis karui Ukrainoje.
Parodos autorė, pristatydama darbus, pasakojo, kad idėja gimė Ukrainos kariams paprašius sukurti amuletus, kuriuos jie galėtų nešioti savo apsauginėse liemenėse. Kūrėja, sulaukusi tokio jautraus prašymo, nutapė angelus globėjus, kurie iškeliavo į frontą. Šie angelai įgavo moters simbolį – motinos, žmonos, dukros.
Parodos metu vyko edukacija, kurioje kiekvienas galėjo nupiešti savo angelą.
Vėliau vyko menotyrininkės Aušros Česnulevičienės edukacinis pasakojimas „Čiurlioniai. Gyvenimas muzikoje“. Renginį baigė pianistės iš Ukrainos Anastasios Stovbyr koncertas, kuriame – M. K. Čiurlionio muzikiniai opusai, jo eskizų įkvėpti A. Šenderovo kūriniai ir šiuolaikinių Ukrainos kompozitorių Valentino Silvestrovo, Aleksejaus Šmurako, Mychailos Ščedriko ir Vitalio Višinskio kompozicijos.
Kultūrinės topografijos projekto finalas – gegužės 25 d. 15 val. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, vyksiantis dainuojamosios poezijos koncertas „M. K. Čiurlionio sodai Plungėje“, kuriame kūrinius atliks Darius Žvirblis ir Haroldas Liumparas.
Pirmasis Lietuvoje sertifikuotas nacionalinis kultūros kelias vingiuoja per Vilnių, Kauną, Druskininkus, Plungę, Rietavą, Palangą – vietas, kuriose gyveno, kūrė, lankėsi kompozitorius ir dailininkas. Projekto partneriai visus kviečia pažinti angelus, klausytis menininko įkvėptos muzikos ir geriau pažinti įvairius „M. K. Čiurlionio kelio“ objektus. 2024 m. programos koordinatorius – Žemaičių dailės muziejus.
Priminsime, kad pirmoji kultūrinės topografijos projekto „Čiurlionio Lietuva“ programa (2019 m.) buvo orientuota į muzikinį M. K. Čiurlionio palikimą. 2020 m. „M. K. Čiurlionio kelio“ taškai atsiskleidė per kūrinius „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“, o 2021 m. buvo pristatytas menininko literatūrinis palikimas. 2022 m. programos lankytojai pažino M. K. Čiurlionį per žemės temą, o 2023 m. žvelgė į du menininko įkvėpimo ir inspiracijų polius – mišką ir miestą. 2024 m. kylama viršun ir kviečiama patyrinėti, kokią reikšmę M. K. Čiurlionio gyvenime ir kūryboje turėjo dangaus tema.
