Visi mėgstantieji pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimus dviračiu su nekantrumu laukė, kada prasidės Plungės rajono savivaldybės parengto, ES finansuojamo projekto „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimas.
Birželio 5 dieną buvo atplėšti vokai su pasiūlymais rangos darbams pirkti. Tačiau gautas… vienintelis pasiūlymas! Ir jis buvo atmestas dėl per didelės – beveik 11 milijonų litų – kainos. Mat sąlygose nurodyta, jog ji negali viršyti 7,6 mln. Lt.
Pabandėme išsiaiškinti, kodėl konkurse panoro dalyvauti tik vienas tiekėjas – ūkio subjektų grupė: UAB „Plungės Lagūna“ ir UAB „Plungės Jonis“.
Konkurso sąlygos „sustyguotos“ tik stambiesiems?
Sudomino supaprastinto atviro konkurso sąlygos, kurias turėjo atitikti jo dalyviai. Pirmas klausimėlis, kuris kilo nagrinėjant sąlygas – kodėl pirkimas neskirstomas į dalis? Mat darbų apimtys tikrai nemenkos: 5 dviračių, pėsčiųjų trasos ar takai, kurių bendras ilgis 21,42 km, 3 pontoninės prieplaukos, rekreacinė infrastruktūra, darbo projektų parengimas, archeologiniai žvalgomieji tyrimai, kadastrinių bylų parengimas.
Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai įvardyti minimaliais, tačiau ar tikrai jie tokie minimalūs? Štai kad ir reikalavimas turėti leidimą verstis ne tik statybos (keliai, gatvės) darbais, bet ir statyti hidrotechninius statinius (prieplaukas). Kodėl neleidus tiekėjui specialiems darbams pasitelkti subrangovą?
Kad ir kaip sukome galvas, užteko vos kelių vienos rankos pirštų, kad suskaičiuotume, kiek rajono įmonių atitinka šį reikalavimą.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Taip ir čia, nagrinėjant konkurso reikalavimus, ima šmėžuoti milijoninės sumos. Akys išsiplečia paskaičius, kokie ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai keliami kandidatui: tiekėjo vidutinė metinė statybos darbų apimtis per pastaruosius 5 metus turi būti ne mažesnė kaip 5 mln. Lt (su PVM). Beje, viena iš atliktų rangos darbų (keliai, gatvės) sutartis turėjo būti ne mažesnė kaip už 5 mln. Lt. O ir prieplauką reikėjo pastatyti ne bet kokią, jos vertė – 1 mln. Lt. Taip pat tiekėjas privalo turėti bent 1 mln. Lt. sukauptų apyvartinių lėšų sutarties įgyvendinimui! Turint omeny ekonominę krizę, reikalavimas „kietas“. Nemažiau stebina ir reikalavimas turėti konkretų skaičių technikos.
Į rankas pakliuvo panašaus Klaipėdoje skelbto konkurso sąlygos, reikia pripažinti, jog jos žymiai paprastesnės ir keliami reikalavimai „įkandami“ daugeliui įmonių. Gal todėl konkurse dalyvavo 11 kandidatų. Užsakovas pasiliko teisę pasirašyti sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiuoju.
Nenorom peršasi išvada, kad Plungės r. savivaldybės skelbto konkurso sąlygos „sustyguotos“ tik itin „stambios figūros“ bendrovėms. Tai ir parodė dalyvių skaičius. Ar galima šiuo atveju kalbėti apie tai, kad pirkimas buvo atliekamas laikantis lygiateisiškumo, skaidrumo, nešališkumo principo?
„Tai visiškai absurdiškas perteklinis reikalavimas“
Kad viskas būtų aiškiau, savo nuomonę prašėme išsakyti Plungės r. savivaldybės tarybos nario, Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininko Roberto Endriko. Anot jo, Plungės savivaldybėje vyrauja bloga praktika – ruošti konkurso sąlygas „pagal užsakymą“.
„Natūralu, kad, norint eliminuoti konkurentus iš konkurso jam dar net neprasidėjus, būtina surašyti perteklinius reikalavimus, kurie vidutinėms ar smulkesnėms įmonėms yra nepakeliami. Taip dirbtinai ribojama konkurencija, o kai jos nėra, kenčia perkančiojo piniginė“, – samprotavo R. Endrikas. Štai, pasak jo, kai Plungėje vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbų I etape konkuravo keli rangovai, kaina nuo 9 mln. Lt nukrito iki 4 mln. Lt. O kai analogiško projekto II etapo konkurse dalyvavo tik viena bendrovė, kaina praktiškai nepakito: buvo skirta apie 27 mln. Lt, tiek pat ir išleista.
Tarybos narys savo nuomonę pagrindė ir paskaičiavimais: „Nelogiška, kad tiekėjas privalo turėti bent 1 mln. litų sukauptų apyvartinių lėšų sutarties įgyvendinimui. Kodėl netinka nei banko garantija, nei kiti variantai? Skaičiuokime: objekto vertė 7,6 mln. Lt, projekto įgyvendinimo terminas su pratęsimais – 30 mėnesių. Normaliai mąstant ir dirbant užtenka ketvirčio milijono per mėnesį. Be to, kam tiekėjui reikalingi tokie pinigai, jeigu užsakovas sutartimi įsipareigoja mokėti 30 procentų avansą, t. y. apie 2,5 mln. Lt. Tai visiškai absurdiškas perteklinis reikalavimas“.
R. Endriko manymu, logikos stinga ir kai kuriuose techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimuose. „Man šypseną kelia reikalavimas turėti 2 ekskavatorius, 10 minikrautuvų ir panašiai. Reiškia, jeigu tiekėjas turi 3 ekskavatorius ir 9 minikrautuvus – jau blogai, gali nesugebėti atlikti numatytų darbų ir jį galima šalinti iš konkurso? O kas suskaičiavo, kad reikia būtent tiek technikos? Tai gal šiame konkurse į sąlygas dar tiktų įrašyti konkrečios įmonės turimo buldozerio vikšrų plotį?..“ – juokėsi tarybos narys.
„Man kyla vienintelis (gal retorinis?) klausimas: kada Plungės r. savivaldybės administracija ir kai kurie jos skyriai pradės dirbti visuomenės labui? Pastebiu, kad dabar dirbantiesiems ir konkurso nuostatus rašantiesiems niekaip nepavyksta visko suvynioti į vatą taip, kad nekyšotų kažkieno suinteresuotos ausys.
Tikiu administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės padorumu ir niekaip nesuprantu, kaip galima praleisti tokius konkursus, pasitikėti ir netikrinti pavaldžių darbuotojų? Praėjusio posėdžio metu nemalonu buvo klausytis jos paaiškinimo, kad už netinkamai organizuotą gatvių remonto konkursą kažkas nubaustas – pareikšta pastaba. Juokingos nuobaudos juokina ir plungiškius, ir tuos, kurie tas nuobaudas gauna“, – reziumavo R. Endrikas.
Konkursas bus skelbiamas iš naujo
Kad nebūtų žaidžiama į vienus vartus, komentaro paprašėme ir Viešojo pirkimo komisijos pirmininkės A. Beierle Eigirdienės. Konkrečių konkurso sąlygų telefonu administracijos direktorė aptarinėti nesutiko, o susitikti tąkart neturėjo laiko. Ji patikino tik tiek, kad bus skelbiamas naujas šio projekto rangos darbų konkursas. „Kadangi vienintelis kandidatas pasiūlė per didelę kainą, galima sakyti, kad konkursas neįvyko“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė. Kodėl buvo paskelbti būtent tokie, kai kurioms įmonėms sunkiai įveikiami reikalavimai? Direktorė neslėpė, kad buvo atsižvelgta į Ūkio ministerijos, projektuotojų, Centrinės viešųjų pirkimų agentūros rekomendacijas. Anot A. Beierle Eigirdienės, baimintasi, jog, išskaidžius paslaugas ir darbus, bus sunkiau rasti kandidatą mažesnės vertės darbams atlikti.
Ar iš naujo skelbiant konkursą sąlygos bus koreguojamos? Administracijos direktorė sakė, kad projektuotojams jau duota užduotis koreguoti techninius projektus, mažinti sąmatas. Planuojama, jog darbai bus išskaidyti. Konkurso, anot jos, kuris bus skelbiamas iš naujo, sąlygas ir reikalavimus sudarinės Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas (sąmatininkas) Martynas Latakas.
Šis specialistas patikino, jog įsigilinęs į projektą, stengsis sudaryti tokias konkurso sąlygas, kad kuo daugiau įmonių galėtų kandidatuoti.
Taigi išklausius nuomones, pasvėrus visus už ir prieš, įkyriai lenda mintis: „Norėjo kaip geriau? (Kam geriau?) Deja, išėjo kaip visada…“
