Praėjusį mėnesį Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose analizuojant Savivaldybės valdomų uždarųjų akcinių bendrovių pastarųjų ketverių metų veiklos rezultatus buvo paminėta, kad Plungės šilumos tinklai per pastaruosius trejus metus patyrė 923 tūkst. eurų nuostolį ir yra atsidūrę sudėtingoje finansinėje situacijoje. Kaip išganymo laukta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) kainų perskaičiavimo. Tiesa, kainos perskaičiavimas – gera žinia šilumos tiekėjui, bet ne tokia džiugi – vartotojams. Trečiadienį meras Audrius Klišonis savo feisbuko paskyroje pasidalijo „gera“ žinia: VERT planuoja perskaičiuoti kainą ir ją padidinti net 27 proc., t. y. nuo 7,58 iki 9,66 cento už 1 kilovatvalandę (be PVM).
Balandžio mėnesį Savivaldybės valdomų uždarųjų akcinių bendrovių veiklos ataskaitas pristatęs Savivaldybės administracijos patarėjas Arūnas Tamošauskas kalbėjo, jog Šilumos tinklų nuostolių priežastis buvo 2021 m. priimtas sprendimas gaminti šilumą naudojant gamtines dujas. Per analizuojamą laikotarpį ženkliai išaugo ir bendrovės skolos bankams nuo mažiau nei 1 mln. eurų iki 3 mln. eurų. Užsiminta, jog vertinant, kiek laisvų pinigų praėjusiais metais turėjo įmonė, skoloms padengti prireiktų 26 metų. O tai jau kelia nemokumo riziką.
Pateikdamas išvadas specialistas sakė, jog Plungės šilumos tinklų finansinis pajėgumas – itin žemas ir pagal VERT įvertinimą iš 43 šilumos tiekėjų Lietuvoje Plungė 2022 m. buvo 39-ojoje vietoje. Koks bus praėjusių metų įvertinimas, A. Tamošauskas prognozuoti nesiryžo. Prastiems rodikliams įtakos turėjo ir grąžos neduodančios investicijos, kurių vertė apie 2 mln. eurų. Žinoma, kalbama apie liūdnai pagarsėjusią jungiamąją trasą, kuri, administracijos patarėjo žodžiais tariant, nedavė tokio efekto, kokio tikėtasi. Taip pat beveik 0,5 mln. eurų investicija į dujinius katilus. „Jie dirbo tik pridavimo metu. Per pastaruosius dvejus metus nedirbo nė 5 minučių“, – tvirtino A. Tamošauskas. Pasak jo, perskaičiavus bazinę kainą, kažkuri ankstesnių laikotarpių negautų pajamų, patirtų būtinųjų sąnaudų dalis Šilumos tinklams turėtų grįžti per papildomą dedamąją vartotojams. T. y. vartotojas turės susimokėti už tuos laikus. „Tai bus neigiama įtaka vartotojams, tačiau teigiama bendrovei“, – konstatavo administracijos patarėjas.
Kaip ir minėta, A. Klišonis visus „nuopelnus“ dėl kylančios šilumos kainos skyrė praėjusią kadenciją valdančiojoje daugumoje buvusiai „Vieningai Plungei“, ankstesnei Plungės šilumos tinklų direktorei, buvusiam Savivaldybės administracijos direktoriui ir dabartiniam opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui. „Anuomet „Vieninga Plungė“ šilumos ūkyje gerokai „pasiautėjo“, o tai, ką turime šiandien, aš vadinu ne kaip kitaip, o to siautulio pagiriomis“, – rašo savo paskyroje rajono vadovas.
Kaip ir minėta, mero įvardyto „siautulio“ rezultatas – šilumos kainos šuolis nuo 7,58 iki 9,66 ct/kWh. Tiesa, prie šios kainos dar reikėtų pridėti 9 proc. PVM, nes nuo gegužės 1-osios valstybė PVM nebekompensuoja, kas buvo iki šiol.
„Pagirių“ rytas išaušo, o už jį žinome kam turime dėkoti. 27 proc. didesnis įkainis – gal ir nauda įmonei, bet tiek gyventojams, tiek verslui, tiek Savivaldybei jis smogs negailestingai“, – rašo A. Klišonis.
Norėjosi išgirsti siautuliu Šilumos tinkluose „apkaltinto“ M. Kauno nuomonę. „Reikia pasižiūrėti, ką VERT nustatys. Sulaukime oficialių duomenų ir tada galėsime vertinti. O dėl kaltinimų, tai kaltinti galima bet ką“, – trumpai telefonu pakomentavo opozicijos lyderis.
