Kiekvieną pavasarį Rietavo savivaldybės taryba nustato valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus, žemės mokesčio tarifus ir neapmokestinamų žemės sklypų dydžius. Su šiais klausimais susiję sprendimo projektai gegužės 22-ąją aptarti Ūkio plėtros ir ekologijos bei Finansų ir ekonomikos komitetų posėdžiuose. Nors ne visi politikai pritarė siūlymui didinti žemės mokesčio tarifus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui, sprendimas pasiųstas į tarybą, kas sukėlė didžiulį žemdirbių pasipiktinimą. Redakcijos žiniomis, Rietavo ūkininkai ruošiasi piketui, kuris numatytas gegužės 30-ąją, tą pačią dieną, kai vyks Savivaldybės tarybos posėdis.
„Augimas nemažas, bet niekur nedingsi…“
Sprendimo projektą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir neapmokestinamų dydžių nustatymo 2024 metų mokestiniam laikotarpiui pristačiusi Rietavo savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Strakšaitė kalbėjo, kad siūloma palikti tuos pačius tarifus kaip ir praėjusiais metais. Pasak jos, augant žemės vertei, mokesčiai ir taip didės maždaug 10–15 proc. (priklausomai nuo verčių zonos). Paskaičiuota, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomininkas, kuris praėjusiais metais už 1 ha mokėjo 39 eurus, šiemet mokės 45 eurus už 1 ha. Namų valdos paskirties žemės mokestis nuo 3,70 euro kils iki 3,90 euro.
„Augimas nemažas, bet niekur nedingsi“, – pritarė sprendimo projektui Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas.
Bendru sutarimu projektui įžiebta žalia šviesa į tarybos darbotvarkę.
Dėl lengvatos biudžetas nesurenka maždaug 20 tūkst. eurų
Pasiūlyta nekeisti ir neapmokestinamų žemės sklypų dydžių Rietavo savivaldybėje gyvenantiems savininkams: besinaudojantiems žeme Rietavo mieste – iki 0,1 ha; seniūnijose (kaimo vietovėse) – iki 1 ha. Aiškinamajame rašte rašoma, kad Savivaldybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo nesurinks apie 19 900 Eur žemės mokesčio.
Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto narys Viktoras Krajinas iš karto informavo, kad balsuos prieš tokį sprendimą. „Opozicija prieš pusmetį teikė sprendimo projektą, kuriuo siūlyta padidinti neapmokestinamus dydžius žemės savininkams: mieste – iki 0,15 ha, kaimo vietovėse – iki 1,5 ha. Teikimas atmestas, net nediskutavus dėl dydžių“, – prisiminė politikas.
Opozicijos lyderio poziciją, balsuodamas prieš, palaikė ir socialdemokratas Algimantas Mickus. Visi kiti komiteto nariai pritarė sprendimo projektų rengėjų nuomonei.
Tą pačią dieną sušauktame Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje dėl tos pačios priežasties sprendimui nepritarė socialdemokratai Mikas Jusys ir Alfredas Mockus, susilaikė Regionų partijos atstovas Edmundas Žilevičius.
Ne visi politikai pritarė mokesčio tarifo didinimui
Palaikymo sulaukė ir siūlymas didinti žemės mokesčio tarifus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui. Kaip sakė projektą pristačiusi J. Strakšaitė, žemės mokesčio tarifą numatoma didinti 10–15 proc. – proporcingai augančiai žemės vertei.
V. Krajinas norėjo sužinoti: „Ar tarifo didinimas – neišvengiamybė?“ Į tokį klausimą atsakyta, kad laipsniškai didinant tarifą siekiama išvengti šoko, kuris gali kilti po 2027 metais planuojamo masinio žemės vertinimo. Sutarus, kad sprendimo projektas siūlo švelnesnį būdą nueiti į ateitį, vienbalsiai jam pritarta.
Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje šimtaprocentinio pritarimo projektas nesulaukė. Prieš mokesčio tarifo didinimą 2025 metų mokestiniam laikotarpiui balsavo A. Mockus, M. Jusys ir E. Žilevičius. Likusieji komiteto nariai projektui praskynė kelią į tarybą.
Žemdirbiai laužų nekūrens, bet traktorių variklius užves
Į numatomą žemės tarifų didinimą iš karto priešiškai sureagavo vietos ūkininkai. Jau kitą dieną, gegužės 23-iąją, Savivaldybės administraciją pasiekė Rietavo savivaldybės ūkininkų sąjungos atstovės Genutės Šniaukaitės-Pudževelės pasirašytas prašymas dėl leidimo surengti piketą. Piketuoti nusprendusių žemdirbių reikalavimas – nedidinti žemės mokesčio tarifo.
Susisiekę su Rietavo ūkininkų atstove, sužinojome, kad leidimas piketuoti dar neišduotas. „Savivaldybės meras Antanas Černeckis ir administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas kviečia mane pokalbio, galbūt bandys įtikinti, kad nerengtume piketo. Komitetuose sprendimui didinti žemės mokestį jau pritarta, tad nei meras, nei direktorius jo neatšauks. Eisiu į susitikimą, bet laikysiuosi mūsų pozicijos dėl piketo. Pasakymas, kad mus pamažu pratina prie mokesčio augimo, kuris galimas po masinio žemės vertinimo, mažų mažiausiai skamba nerimtai ir neįtikinamai. Tuo labiau kad mums nei pieno supirkimo kainos auga, nei išmokos didinamos. Suprantame, kad vietos biudžetui reikia lėšų, dirbame žemę ir mokame mokesčius. Dar galėtume tylėti, jeigu iš žemės mokesčio surinktų lėšų būtų žvyrkeliai tvarkomi, bet nesiruošiame išlaikyti buvusios Žemaitijos kolegijos pastatų ir padengti kitų, mūsų nuomone, ne visai ekonomiškai pagrįstų Savivaldybės išlaidų“, – išsakė Rietavo žemdirbių poziciją ūkininkė.
Tos pačios pozicijos G. Šniaukaitė-Pudževelė laikėsi ir po susitikimo su vietos valdžia. Moteris neslėpė, kad valdžios vyrai bandė ją įtikinti, jog planuojamas žemės mokesčio tarifo didinimas – visiškai pagrįstas žingsnis: „Mano nuomonė dėl piketo nepasikeitė. Sukviesiu Ūkininkų sąjungos tarybos narius į susirinkimą, aptarsime situaciją, bet esu tikra, kad privalome suvažiuoti prie Savivaldybės ir aiškiai išsakyti savo poziciją. Tegul ir valdžia išgirsta mūsų argumentus.“
