Nuo gegužės plungiškiai už centralizuotai tiekiamą vandenį moka mažiausiai Lietuvoje. Tokia gera žinia pasidalyta šią savaitę vykusiuose Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų, Vietos ūkio ir ekologijos, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose. Tiesa, kiek ilgai tai tęsis, nežinia, nes uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“ ruošiasi įgyvendinti net 6,2 mln. eurų vertės projektą. Ir jau niekam ne paslaptis, kad investicijos kada nors nuguls į mokėtojų sąskaitas.
Kaip sakė sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, UAB „Plungės vandenys“ ruošiasi įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės rajone“ pagal Regioninės pažangos priemonę „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“. Savivaldybės administracija projekte dalyvautų partnerio teisėmis. O tai reiškia, kad ir prisidėti prie jo įgyvendinimo teks. Tiesa, kokią dalį reikės atseikėti, sprendimo projekte nenumatyta, nors „Plungės vandenų“ siekis – lygiomis dalimis.
Bendra projekto vertė – 6 mln. 266 tūkst. 704 eurai. Iš jų 1 mln. 748 tūkst. 503 eurai arba 27,9 proc. – Europos Sąjungos lėšos, likusi dalis – 4 mln. 518 tūkst. 201 euras (72,1 proc.) – „Plungės vandenų“ ir Savivaldybės.
Daugelis žino, o ir bendrovės vadovas Alvydas Jasevičius priminė, jog anksčiau ES ar Vyriausybės finansavimas siekdavo 80 proc., dabar daugiausiai – 50 proc. Projektas skirtas toms gyvenvietėms, kuriose gyvena nuo 200 iki 2 000 žmonių. Nei miestui, nei mažesnėms gyvenvietėms jis nenumatytas. Projekte numatoma rekonstruoti ir 4 valyklas. Tiesa, šiems darbams ES prisidėjimas – apie 50 proc. Beje, atsisakyti valyklų rekonstruoti negalima, nes nuo 2028 m. bus privaloma iš nuotekų išvalyti fosforą ir azotą.
Kaip sakė A. Jasevičius, nemaža dalis būstų, patenkančių į projektą, – likę galiukai, kur pakloti nuotekų ir vandentiekio tinklus buvo sudėtinga. Be to, visos sodybos patenka į viešojo tiekimo zoną. Pastaruoju metu gana daug gyventojų įsirengia individualius valymo įrenginius ir gauna iš Savivaldybės kompensaciją. Tačiau viešojo tiekimo zonoje esančioms sunkiai pasiekiamoms sodyboms leidimo įsirengti valymo įrenginius nei Savivaldybė, nei „Plungės vandenys“ negali išduoti.
A. Jasevičius neslėpė, jog vandentiekio ir nuotekų tinklų atvedimo iki likusių galiukų kainos siekia nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. eurų vienam objektui. Tiesa, įkainiai politikams pateikti vadovaujantis investiciniu projektu.
Pirmieji informaciją išklausė Kaimo reikalų komiteto nariai. Išgirstos sumos, švelniai tariant, šokiravo. „Auksinis“ vandenėlis bus“, – šmaikštavo Robertas Endrikas, išgirdęs, jog vienai sodybai bus skiriama apie 20 tūkst. eurų, tačiau turėjo ir priekaištų: „Kuo kaltas žmogus, jei namą pasistatė ne ant kalvelės? Gal jis irgi norėtų gauti tą paslaugą už mažiausią kainą Lietuvoje? Norėčiau mesti akmenėlį į „Plungės vandenų“ daržą, kad po centralizuotų tinklų įrengimo darė ilgą tarpą ir tų galiukų neužbaigė. Vienoje ar kitoje vietoje galėjo iš savų lėšų ar kooperuodamiesi su Savivaldybe, be jokių europinių pinigų. Dabar matome, kad esame įklimpę.“
Politikas net neabejojo, o A. Jasevičius ir nepaneigė, kad to „auksinio“ vandenėlio skonį pajus visi vartotojai, gavę padidėjusias sąskaitas.
Komiteto narys Tomas Mašeckis svarstė, jog protingiausias variantas būtų sumažinti viešojo vandens tiekimo planą ir taip sutaupyti pinigų.
Reikia pažymėti, jog ir Kaimo reikalų, ir Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje nuskambėjo mintis, kad didesnė prisidėjimo prie projekto dalis tektų bendrovei. Į tokias pastabas „Plungės vandenų“ vadovas atsakė, jog projektas labiau orientuotas į gamtos saugojimą, prie kurio prisidėti turėtų visi.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje dalyvavęs meras Audrius Klišonis įvardijo konkrečius procentus: 30 proc. arba 1,3 mln. eurų – Savivaldybės, likusi dalis – bendrovės. „Jūsų įmonės rezultatai yra labai geri. Prisidėti 1,3 mln. eurų per trejus metus mes dar „pavešime“, bet 2 mln. eurų… Jums, žinoma, su paskola, bet įmanoma padaryti“, – įtikinėjo rajono vadovas.
Komiteto pirmininkas Gediminas Stonys pajuokavo, jog kai kitais metais bendrovė teiks ataskaitą, komitetas nebars už tai, kad nebėra pirmūnė.
Paskutinis savo žodį tarė Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas. Beje, po pastabų komitetą pasiekė gerokai mažesnės sumos. Kaip sakė A. Jasevičius, peržiūrėjus įkainius įsitikinta, kad juos investicinio projekto rengėjai paskaičiavo sostinės kainomis. O vadovaujantis „sisteliniais“ įkainiais projekto vertė sumažėjo iki 4 mln. 738 tūkst. eurų. Žinoma, sumažėja ir ES prisidėjimas (1 mln. 654 tūkst. eurų). Na, o procentais – 30 ir 70. Savivaldybė per trejus metus turėtų atseikėti 995 tūkst. eurų.
Beje, kaip teigė A. Jasevičius, pakoregavus jau minėtą bendrą viešojo vandens tiekimo planą ir eliminavus kai kurias sodybas kaina dar truputį sumažėtų. „Efektyvumas gal ir ne toks būtų, tačiau gamtai geriau nei nieko“, – reziumavo „Plungės vandenų“ direktorius.
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai siūlė palaikyti Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pasiūlymą, tik remtis „sisteliniais“ įkainiais. Galutinis sprendimas paliktas Savivaldybės tarybai.
