
Rugpjūčio 10 dieną į „Plungės“ redakciją kreipėsi ponia Jovita Adlienė iš Telšių. Moteris piktinosi Plungės rajono savivaldybės administracijos juristo Stasio Žilinsko darbu.
Pradėjusi pasakoti savo istoriją, J. Adlienė sunkiai tramdė susijaudinimą ir pasipiktinimą valstybės tarnautojais, kurie, atrodo, turėtų dirbti žmonių labui.
Ponia Jovita, nė kiek nepagražindama ir neperdėdama, paaiškino, kad jos teta Eugenija Stoncelienė, gyvenanti Paukštakių seniūnijoje, po vyro mirties liko visiškai viena. Senolei nustatytas neįgalumas, paskirta slauga.
Norėdama atsidėkoti už vaikystėje skirtą ypatingą dėmesį, J. Adlienė metė darbą Telšiuose ir persikėlė gyventi pas tetą, kad galėtų ją prižiūrėti. Telšiškė tvirtino norinti, kad būtų pripažinta teisėta senolės globėja. Todėl jau atlikusi ir medicininę apžiūrą, ir iš psichiatrų gavusi reikalingą pažymą. Tad bereikėję juristo pagalbos, kad šis surašytų raštą, kuriuo remdamasi, moteris galėtų gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai teisme bus svarstomas jos
tetos slaugos klausimas.
Dėl to, anot telšiškės, rugpjūčio septintąją ji, atvykusi į Plungę, kreipėsi į Savivaldybėje dirbantį juristą Stasį Žilinską.
„Išklausęs mane, juristas pasakė, kad ilgai tempti nereikia, ir pasiūlė man atvažiuoti rugpjūčio devintą dieną dešimtą valandą“, – pasakojo moteris. Pasak J. Adlienės, S. Žilinskas dar paklausęs, ar moteriai bus patogu. Į tokį klausimą telšiškė atsakiusi, kad jai visada patogu, nes rašto reikia jai, o ne kam kitam.
Taigi, kaip sutarė, taip ir padarė. J. Adlienė nurodytą dieną atvyko šiek tiek anksčiau, kad nepavėluotų. Juristo kabinete tuo metu buvęs klientas, o kai jis išėjo, anot J. Adlienės, S. Žilinskas neva pasakęs, kad priimti negalįs, nes išvažiuoja su paveldosaugininkais aiškintis dėl gauto skundo. Nors ir kaip moteris prašėsi priimama, juristas esą buvo neperkalbamas – pasiūlė J. Adlienei atvažiuoti vienuoliktą valandą.
Moteris teigė atvykusi nurodytu laiku ir netgi šiek tiek anksčiau, tačiau atsitrenkusi į užrakintas duris, ant kurių kabojo raštelis, įspėjantis, kad S. Žilinskas darbe bus tik antrą valandą po pietų. „Tiek ilgai laukti aš negalėjau, juk mano prižiūrima močiutėlė ir valgyti nori, tad išvažiavau pas ją“, – skundėsi moteris.
Kadangi savo reikalų ketvirtadienį moteris taip ir nesutvarkė, į Plungės savivaldybę atvyko penktadienį, prieš pat darbo pradžią. Anot jos, vos atėjęs, juristas neva pasakė, kad jos nepriims, nes turi susitikti su valdininkais. Pasiūlė ateiti po valandos.
Kai moteris įvykdė ir šį nurodymą, juristas pagaliau ją priėmė. Tačiau telšiškės vargai tuo nesibaigė. S. Žilinskas jai pasakęs, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ji turinti atnešti pažymą apie gautas pajamas.
„Nuėjau į mokesčių inspekciją, pasakiau, ko ir kam man reikia, ten nurodė, kad reikalinga pažyma iš darbovietės, nes iki birželio dar dirbau“, – dėstė savo istoriją moteris.
Tada, anot J. Adlienės, ji išvažiavusi į Telšius, kad gautų reikiamas pažymas, ir vėl grįžo į Plungę. Ponia Jovita tvirtino, kad juristas, pamatęs ant dokumentų uždėtą Telšių savivaldybės antspaudą, liepęs moteriai vėl važiuoti į Telšius ir ten tvarkytis dokumentus.
Moteris taip ir padariusi, tačiau buvusi „maloniai“ nustebinta, kai Telšiuose jai paaiškino, jog tokį raštą turėjo rašyti Plungėje, nes močiutė, kuriai reikalinga slauga, gyvena Plungės rajone.
„Aišku, man pagelbėjo ir surašė tą raštą, o keisčiausia tai, kad reikėjo tik vieno dokumento, kuriame parašyta, kad tetai tikrai reikalinga slauga“, – pasipiktinimo neslėpė moteris. Turėdama raštą, J. Adlienė grįžo pas S. Žilinską.
Anot telšiškės, pamatęs raštą, specialistas neva pradėjęs teisintis, kad moteris jam ne taip sakiusi, ko ji norinti. Tačiau J. Adlienė tvirtino nesuvokianti, kaip juristas galėjo nesuprasti. „Ko čia nesuprasti? Nuėjusi pas jį, padėjau visus dokumentus ir pasakiau, ko man reikia, tai kaip aiškiau aš begalėjau pasakyti?“ – piktinosi J. Adlienė.
Moteris niekaip negalėjo suprasti ir to, kam ją reikėjo siuntinėti, kaip žmonės sako, nuo Tamošiaus prie Kaipošiaus, kai surašyti dokumentą užtruko vos porą minučių. „Kaip tokie specialistai gali dirbti Savivaldybėje?“ – klausė pasipiktinusi J. Adlienė.
Suprantamas moters pasipiktinimas, tačiau šiuo klausimu norėjosi išgirsti ir specialisto nuomonę. Taigi telefonu susisiekėme su Plungės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistu S. Žilinsku.
Specialistas puikiai prisiminė šią nemalonią situaciją. Anot jo, šiuo atveju įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas. Pirmiausiai, pasak S. Žilinsko, pati J. Adlienė ne taip suformulavo savo prašymą.
„Moteris sakė, kad teisinės pagalbos reikia jai, o ne globotinei, kaip paaiškėjo vėliau“, – kalbėjo specialistas, todėl ir liepęs atnešti dokumentus apie gautas pajamas. Kadangi J. Adlienės deklaruota gyvenamoji vieta yra Telšiuose, jis ir pasiūlęs jai kreiptis į juristus Telšiuose.
Vis dėlto lieka neaišku, kodėl Telšiuose moterį suprato vienaip, o Plungėje – kitaip? S. Žilinskas neneigė, kad dėl šio nesusipratimo yra ir jo kaltės, mat dėl darbų gausos tinkamai neįsigilinęs į moters pateiktus dokumentus, neišsiaiškinęs visko iki galo, priėmė skubotą sprendimą.
Specialistas save teisino ir tuo, kad klysta visi, o per skubėjimą tų klaidų būna dar daugiau.