Rugpjūčio 18-ąją Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Šarnelės kaimo gyventojai buvo kviečiami į kasmetinę tradicinę kraštiečių sueigą. Iš ryto šarneliškiai rinkosi į kaimo bendruomenės suorganizuotą konferenciją „Šarnelė 2012-2042“, o vakare visų laukė linksmybės – sveikinimai, dainos, šokiai.
Pasak Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkės Rimos Jokubauskienės, šarneliškiai švenčia kitaip nei visi kiti: nerengia sporto varžybų, neorganizuoja žaidimų, nerenka gražiausių sodybų, jų šventė – kitoniška. Kraštiečių sueigos dieną iš ryto visada surengiama konferencija, o vakare žmonės renkasi į koncertą.
Šiųmetinės konferencijos tema – žvilgsnis į Šarnelės kaimo ateitį. Net iki 2042 metų, o tai yra 30 metų į priekį. Konferencijos temą padiktavo nerimas, kad vieną dieną… Šarnelės gali nelikti. Juk dar visai neseniai kaimas turėjo apie 470 gyventojų, dabar jų belikę 120. Todėl ir kyla klausimas: ką daryti, kad būtų išsaugotas kaimas, kuriame sukaupta tiek daug potencijos?
Konferencija suorganizuota pas ūkininkus Almą ir Vidmantą Jonikas, kurių ūkis 2010 metais pripažintas pažangiausiu mėsinės galvijininkystės ūkiu Lietuvoje. Renginį kartu su kaimo bendruomene organizavo ir Lietuvos žemėtvarkos hidrotechnikos inžinierių sąjunga, jį vedė Šarnelės kaimo bendruomenės garbės pilietis Jonas Varkalys.
Idėja surengti šią konferenciją kilo dar balandį, kuomet Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete, vyko Lietuvos žemėtvarkos hidrotechnikos inžinierių sąjungos organizuota konferencija. Jos metu šarneliškio V. Jonikos skaityta paskaita apie Šarnelę sulaukė ypatingo susidomėjimo, todėl ir nuspręsta – reikia konferencijos ir šarneliškiams.
Visus konferencijos dalyvius pirmiausia pasveikino Žemaičių Kalvarijos klebonas Jonas Ačas: „Tikiuosi, jūsų konferencija bus grįsta išmintimi. O išmintis turi dvi akis: viena apžvelgia praeitį, kita numato ateitį. Jūs šiandien kaip tik ir žvelgsit į savo kaimo ateitį. Tuo konferencija labai intriguojanti“, – kalbėjo klebonas.
Susirinkusiuosius pasveikino ir Lietuvos žemėtvarkos hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius. Jis sakė prieš konferenciją domėjęsis Šarnelės praeitimi ir žinąs, kad šiuose kraštuose vyravo smulkieji bajorai, kurie baudžiauninkų neturėjo, dirbo patys ir gyveno pagal principą „pats sau ponas“. Viceprezidentas pagal tokį pat principą ragino gyventi ir šių dienų šarneliškius.
Konferencijos dalyvius pasveikinęs Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius linkėjo: „Ne tik aptarkim, kaip kaimas gyvens iki 2042-ųjų, bet ir patys tų metų sulaukim.“
Konferencijos metu pranešimus skaitė istorikas Edmundas Mickūnas, bendruomenės pirmininkė R. Jokubauskienė, ūkininkas V. Jonika, ūkininkė Alma Mikalauskienė, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas ir kiti. Renginiui baigiantis, pasirašyta rezoliucija.
Vakare šarneliškiai rinkosi į kaimo bendruomenės namus. Ten veikė tautodailininkės Lidijos Kazlauskienės tapybos ir Mažeikių fotomenininkų darbų paroda, jaunimo klubas „Kartu“ pristatė skrybėlių kolekciją.
Šarneliškiams koncertavo grupė „Kitava“, dainininkas Grūdas, šokių kolektyvas „Mitrulis“ iš Sedos.
Būrin susirinkusius kaimo žmones sveikino Seimo nariai Jurgis Razma ir Agnė Bilotaitė, sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, klebonas J. Ačas ir kunigai, buvęs Žemaičių Kalvarijos parapijos klebonas Narsutis Petrikas.
Linksmybės, kaip ir žadėta, tęsėsi ir po vidurnakčio.
