Šeštadienį, prieš septintąjį Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, į sueigą tradiciškai rinkosi Plungiškių draugija. Priminsime, jog iki praėjusiųjų metų spalio 23-iosios jos prezidentu buvo dr. Bronislovas Lubys. Jam mirus, pareigas perėmė organizacijos viceprezidentė, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė.
Plungiškių draugija šiųmetinę savo sueigą pradėjo vadinamosiose viduriniosiose miesto kapinėse (Telšių g.), kur pernai rudenį amžinojo poilsio atgulė organizacijos vadovas. Pasimeldę prie jo kapo, plungiškiai sueigos tęsti rinkosi į Mykolo Oginskio meno mokyklą.
G. Žiobakienė, pasakiusi, kad gyvenimas eina į priekį ir nebegalima gręžiotis atgal, pristatė renginio svečius: Seimo narį Jurgį Razmą, sveikatos apsaugos viceministrą Audrių Klišonį, Klaipėdos universiteto profesorių Stasį Vaitekūną, Savivaldybės merą Albiną Klimą, Savivaldybės administracijos direktorę Astą Beierle Eigirdienę ir kitus.
Anot viceprezidentės, draugijos veikla nenutrūko ir neturėtų sustoti ateityje. O tos veiklos sričių daug: knygų leidyba, renginių, tarp kurių svarbiausias – Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, organizavimas, jaunųjų plungiškių draugijų veiklos koordinavimas, medikų ir kitų sričių specialistų dienų Plungėje rengimas ir t. t. G. Žiobakienė ypač pasidžiaugė tuo, kad taip, kaip draugijos ir festivalio svarbą suvokė dr. Bronislovas Lubys, taip pat ją suvokia ir jo artimieji. Ir tai reiškia, kad mecenavimas bus tęsiamas: draugija gyvuos, festivaliai vyks. Tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad plungiškių veikla vis garsesnė ne tik savam krašte, bet ir visoje Lietuvoje, užsienyje – pernai Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis pelnė „Nacionalinės vertybės“ titulą, o draugijos narys Gintaras Morkis Plungiškių draugijos veiklą, kaip unikalų reiškinį, pristatė netgi Briuselyje.
Plungiškių draugijos valdybos narys profesorius dr. Vytautas Pakalniškis pasisakydamas akcentavo kiek kitus dalykus. Anot jo, dr. Bronislovo Lubio asmenybė ir galimybės draugijai sudarė šiltnamio sąlygas. „Mums reikėjo tik atvažiuoti ir maloniai praleisti laiką. Čia laukė nemokamas koncertas, nemokami pietūs. Dabar prezidento nebėra, šiltnamio sąlygos baigėsi. Jei norime, kad kažkas vyktų, turėsime patys būti aktyvesni“, – sakė prof. V. Pakalniškis. Jam pritarė ir G. Žiobakienė: „Kaip patys veiksim, taip draugija ir gyvuos. Gal kiekvienas apsiimkim kokį darbelį, padarykim, nelaukdami, kol tai padarys kiti.“
Kalbėta ir apie tai, kad dabar jau patiems reikės ir draugijos finansine padėtimi pasirūpinti. Vienas iš būdų – įvesti nario mokestį. Koks jis turėtų būti, dar svarstoma – gal fiksuota suma, o gal „tiek, kiek negaila, bet ne gėda duoti“. Anot prof. V. Pakalniškio: „Lubys buvo toks puikus vadybininkas, kad draugijai apie finansus net galvoti nereikėjo. Jis pats sakydavo, kad geru vadybininku tapo, nes vaikystėj žąsis ganė – reikėjo žinoti, kaip jas suvaldyti.“ Kitas būdas – organizuoti paramą draugijai, ieškoti aukotojų ir patiems jais tapti.
Draugijos, kurioje šiuo metu – apie 130 narių, suvažiavimą siūloma rengti kitų metų vasario 9-ąją. Data būtų dar ir simboliška – dešimtmetis nuo Plungiškių draugijos atkūrimo (2003 metų vasario 7 d.). Suvažiavimo metu bus renkamas naujas prezidentas, valdyba, keičiami įstatai.
Valdybos nario, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturčio Liudo Skieraus teigimu, draugija kartelę išsikėlusi labai aukštai – buvę ir dabartiniai plungiškiai buriami kilniai veiklai savo krašto labui. „Net nežinau, ar kitose savivaldybėse yra analogų. Ir tą kartelę turim išlaikyti“, – kalbėjo L. Skierus. Juolab kad draugija buria daugybę visoje šalyje garsių žmonių. „Kai draugams, pažįstamiems pasakau, kokius žmones vienija Plungiškių draugija, visi stebisi ir sako – visą Lietuvos elitą esat sutraukę“, – kalbėjo draugijos valdybos narys.
Draugijai pagyrimų negailėjo ir profesorius S. Vaitekūnas. „Aš pats aukštaitis, bet man žemaičiai pradeda patikti – vien jau dėl to, kad tokią draugiją turit. Aš ir savuosius, joniškiečius, raginu pagal jūsų pavyzdį draugijon burtis“, – sakė profesorius.
Prof. S. Vaitekūnas puikiai pažinojo B. Lubį, buvo jo bičiulis, jo užsakymu parašė dvi knygas – apie vyskupą Justiną Staugaitį ir 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą Stanislovą Narutavičių, o dabar rengia knygą apie dr. B. Lubį.
Į draugijos narius kreipėsi ir buvęs plungiškis, dabar sostinėje gyvenantis Gintaras Bagužis. Jis sakė visiems pasakojantis, kad Plungė – pats gražiausias miestas, bet dėl vieno dalyko jam širdis labai skauda. Tai – niekaip nebaigiama tvarkyti žiedinė sankryža Telšių gatvės gale ir duobėta pati Telšių gatvė. „Aš jau ir merui sakiau, klausiau, kiek kainuotų tas duobes užlopyti. O gal mes patys, plungiškiai, čiupkim ryt kastuvus, užsakykim žvyro ir aptvarkykim savo miestą“, – entuziastingai kalbėjo kraštietis.
Pasisakančiųjų buvo ir daugiau: Seimo narys J. Razma, sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis, Plungės garbės piliečiai Juozas Domarkas ir Petras Vyšniauskas bei kiti. Visi pasidžiaugė, kad ir draugija, ir festivaliai gyvuos, nors, mirus dr. B. Lubiui, daug kas abejojo: ar bebus iš ko visa tai organizuoti.
Po sueigos visi pakviesti į iškilmingą VII Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymą.
