Ne viskas matuojama pinigais, o tie, kurie yra per daug susikoncentravę į finansinę gerovę, neretai sulaukia ir tokių epitetų, kaip, pavyzdžiui, materialistai. Iš tiesų, „perspausti“ nederėtų nei vienoje srityje, tačiau, kalbant apie pinigus, laikantis neatsakingo „bus kaip bus“ požiūrio, kyla grėsmė įsisukti į nesibaigiančių finansinių problemų ratą. Jei jaučiate, jog prie to pamažu jau artėjate ar laikotės požiūrio, jog profilaktika bet kuriuo atveju yra geriau nei „gydymas“, tikėkimės, jog šiame straipsnyje, kuriame yra pateikiami patarimai, skirti finansinio saugumo ir stabilumo užtikrinimui, pasirodys naudingi bei praktiškai pritaikomi.

Planuokite biudžetą

 Biudžeto planavimas – labai svarbus žingsnis, kurį neretai rekomenduojama žengti ieškantiems paskolos ir norintiems objektyviai įvertinti savo galimybes tinkamai vykdyti naujus finansinius įsipareigojimus, tai yra – reguliariai mokant mėnesinę įmoką, grąžinti paskolą laiku. O taip pat – susidūrus su finansinėmis problemomis ir ieškant sričių, kuriose, proto ribose „susispaudus“, būtų galima taupyti.

Tačiau biudžeto sudarymas, apimantis savo pajamų ir išlaidų sekimą, nėra tik skirtas tik tam ir apie tai. Biudžeto planavimas – pirmasis ir, negana to,  svarbiausias žingsnis, siekiantiems efektyvaus asmeninių finansų valdymo. Aiškiai matant savo nuolatines pajamas ir patiriamas išlaidas, galima priimti racionalius sprendimus, susijusius su pinigų paskirstymu.

Biudžeto sudarymas – užduotis, kuri, patikėkite, praktikoje yra kur kas paprastesnė, nei gali pasirodyti asmeniškai su tuo susidūrusiems. Juolab, jog šiandien yra daug programėlių, skirtų dar paprastesniam ir greitesniam šios funkcijos atlikimui. Biudžeto planavimo pagrindas – visų reguliarių pajamų šaltinių, apimančių darbo užmokestį bei kitos rūšies reguliarias pajamas įvardinimas ir gaunamų sumų sukonkretinimas. Vėliau – išlaidų suskirstymas į būtinąsias (dažniausiai – nuoma/būsto paskolos įmoka, komunalinės paslaugos, maisto produktai,  transportas ir pan.) ir nebūtinąsias. Galiausiai – realių finansinių tikslų (pradinis įnašas, turima skola, kitas automobilis ir pan.) nusistatymas ir konkrečių vietų (žinoma, iš neplanuotų išlaidų skilties), kuriose galima taupyti, įvardinimas.  

Turėkite atskirą banko sąskaitą, skirtą nenumatytoms išlaidoms

Niekada negali žinoti, kada sušlubuos sveikata (o tai reiškia ne tik papildomas išlaidas gydymo priemonėms, bet ir tam tikrą laiką trunkantį nedarbingumą), suges automobilis ar kuris nors buitinis prietaisas, teks atsisveikinti su darbu ir pan. O gyventi bei vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus vis vien reikės.

Siekiant, jog tokios rizikos neverstų kasdien drebėti, būtina imtis realių priemonių jau dabar. Vienas veiksmingiausių sprendimų – atskira banko sąskaita, kurioje, remiantis finansų specialistų nuomone, turėtų būti suma, siekianti nuo 3 iki 6 mėnesių pragyvenimo išlaidų  dydžio suma. Savaime suprantama, jog tikrai ne kiekvienas, vos tik perskaitęs šį patarimą, reikiamą pinigų sumą lengva ranka gali „persimesti“ iš savo asmeninės, į naują, finansinio stabilumo užtikrinimui skirtą banko sąskaitą. Tai turėtų tapti Jūsų biudžeto būtinų išlaidų dalis, sudaranti konkrečią sumą ar tam tikrą procentą (pavyzdžiui, 10 proc.)  nuo to mėnesio pajamų. Kitas variantas – reikiamos sumos sukaupimas gali tapti ir pagrindiniu Jūsų tikslu.

Tiesa, būtina suprasti, jog sąskaita, skirta nenumatytoms išlaidoms, ir turėtų būti naudojama tik ekstra atvejais. O, panaudojus dalį joje esančių lėšų, būtina kuo greičiau grąžinti sau skolą.

Tinkamai vykdykite turimus finansinius įsipareigojimus

Greitieji kreditai, sąmoningai naudojantis šia finansine paslauga, kitaip nei kai kas galvoja, savaime nėra blogis. Priešingai: tai – greitoji finansinės pagalbos ranka, kurią kreditorius gali ištiesti tada, kai to labiausiai reikia. Blogybės prasideda tada, kai nėra suvokiama turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo svarbos: laiku nemokant įmokų, paskolą išaugina palūkanos, kyla antstolių rizikos grėsmė, turimus kreditus bandoma padengti naujomis paskolomis ir pan.

Tad, jei Jūsų „sąskaitoje“ – paskolos, vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti jų padengimas (nebūtinai anksčiau laiko, svarbu – reguliarios mėnesinės įmokos). O taip pat – racionalių sprendimų, kaip galima palengvinti savo finansinę naštą, paieška (turimų paskolų refinansavimas, papildomi pajamų šaltiniai ir pan.).  

Investuokite į ateitį

Šį patarimą galima suprasti keliomis prasmėmis, pavyzdžiui, netiesiogine, reiškiančia paskatinimą investuoti į save, keliant profesinę kvalifikaciją, keičiant specialybę, dalyvaujant įvairiuose formaliuose ir neformaliuose mokymuose ir pan. Tai leidžia ne tik augti kaip asmenybei, bet ir gali tapti svariu indėliu, kuriant savo finansinį stabilumą.

Ne mažesnio dėmesio vertas ir tiesioginis investavimas – procesas, kuris prieš kurį laiką atrodė it aukštoji matematika, „įkandama“ toli gražu ne kiekvienam, o šiandien, dėl įvairių investavimo įrankių ir su jų naudojimu susijusios informacijos gausos, prieinamas visiems. Nesvarbu, koks investavimo sprendimas bus pasirinktas, reikia prisiminti, jog investavimo sėkmė – kuo greitesnis startas bei nuoseklumas net ir tada, kai finansinės galimybės leidžia tik nedideles investicijas.

Gyvenkite pagal savo galimybes

Jei kaimynas vairuoja poros metų senumo automobilį arba kasdien valgo kavinėse, visiškai suprantama, jog ir Jūs galite norėti sekti tokiu pavyzdžiu. Tačiau ar finansinės galimybės tai leidžia? Vienas ir svarbiausių finansinio stabilumo garantų – gyvenimas pagal savo galimybes, o ne norus. Na, o jei kažko, visgi, labai norisi, reikia pakilti nuo sofos ir ieškoti sprendimų, kaip galima padidinti savo galimybes.

Genialu tai, kas yra paprasta. Praktiškai išbandę šiuos, atrodytų, pačius elementariausius patarimus, įsitikinkite, ar ši tiesa veikia ir tada, kai kalbama apie savo asmeninius finansus.