Kūrybinės studijos įkūrėja, dekoratorė, fotografė, vandenlenčių parko direktorė, barista, radijo laidų vedėja, renginių organizatorė, vandenlenčių parko direktorė, maketuotoja, animatorė – tiek ir dar daugiau įvairių veiklų turi mažeikiškė Emilija Pazniokaitė.
O jei trumpiau, Emiliją galima pavadinti tiesiog kūrybingu ir kuriančiu žmogumi. Ji įsitikinusi: kasdienė aplinka kiekvienam gali padovanoti labai daug informacijos, pamokų ir patirčių, tik reikia įsižiūrėti ir įsiklausyti.
Veiklų daug ir jos įvairios
Veiklią, aktyvią, ir, atrodo, visur suspėjančią jauną mažeikiškę iš balso turbūt pažįsta daugelis Mažeikių rajono gyventojų, kurie klausosi radijo stoties „Mažeikių aidas“. Ji jau pusantrų metų yra radijo laidų vedėja.
Emiliją, jei ne asmeniškai, tai bent iš matymo pažįsta ir žmonės, kurie lankosi Juodpelkio parke, prie tvenkinių. Jau trečią sezoną Emilija yra vandenlenčių parko „WakePark Mažeikiai“ direktorė, barista, operatorė, renginių organizatorė, o, be to, ir naujų idėjų sumanytoja bei įgyvendintoja. Pavyzdžiui, jos iniciatyva, mažeikiškiams ir miesto svečiams atsirado galimybė išsinuomoti ir po didįjį Juodpelkio parko tvenkinį paplaukioti vandens dviračiu.
Be visa ko, pašnekovė šešerius metus vykdo individualią veiklą – gamina papuošalus ir dovanas, riša puokštes, daro dekoracijas, pristato dovanas ir gėles žmonėms į namus, maketuoja, fotografuoja. Šiai veiklai ji davė pavadinimą – „Emiledi kūrybiniai darbai“.
Pavadinta „žmogumi orkestru“ arba „visų galų meistre“ Emilija nusišypso ir patvirtina: „Taip, tai tikrai apie mane.“
Kūrybinga nuo vaikystės
Emilija pasakojo, kad jau nuo mokyklos laikų buvo aktyvi. Bet jos aktyvumas ir veiklumas pasireiškė ne buvimo viešumoje, ne pasirodymais scenoje, o labiau per kūrybinius darbus. Merginą labiausiai domino ir traukė plakatų kūrimas, piešimas, kostiumų gamyba.
„Paskui, kai jau gimė mano dukra ir jai buvo pusė metų, prisimenu, viena mergina parašė ir paklausė, ar galiu suverti apyrankę. Atsakiau, kad ji ir pati gali tai padaryti – juk nesunku ant gumytės suverti karoliukus.
„Ne, ne, padaryk tu, aš galiu sumokėti“ – toks buvo pirmosios klientės atsakymas“, – prisiminė pašnekovė.
Emilijos suvertą apyrankę užsakovė nufotografavo, nuotrauką įkėlė į savo paskyrą viename iš socialinių tinklų. Po to jau ir kitos merginos Emilijos prašė padaryti apyrankių. Paskui kažkas paprašė lankelio plaukams.
Taip prasidėjo ir pamažu „įsisuko“ Emilijos kūrybinė veikla, kurią ji pavadino „Emiledi kūrybiniais darbais“.
Mėgsta ir priima iššūkius
Per laiką augo, plėtėsi veiklų spektras, gausėjo sumanymų ir užsakymų. Ir štai jau metus Naftininkų gatvėje veikia „Emiledi kūrybinė studija“. Čia ji kuria, įgyvendina klientų užsakymus, ruošia itališką kavą, kurią žmonės gali gerti čia pat, vietoje, arba išsinešti. Beje, anksčiau pašnekovė turėjo studiją Mažeikių senamiestyje.
„Kiekvieną naują darbą man diktuoja klientai, nes iššūkių ne tik nebijau, aš juos mėgstu. Kai kas nors ko nors paklausia, atsakau, kad galiu. O po to sėdžiu ir galvoju, kaip tai padaryti“, – atviravo Emilija.
Ji neslepia: kartais vienas ar kitas kūrybinis projektas, kuriame Emilija sutinka dalyvauti, ir finansiškai neatsiperka, ir „suryja“ kur kas daugiau laiko nei buvo planuota iš anksto.
„Tokiais atvejais ieškau pozityvių dalykų: juk įgyvendindama tą projektą, sumanymą, kuris iš pradžių man gal yra iššūkis, išbadau kokią nors naują techniką, kurios iki tol nebuvau bandžiusi, nemokėjau, o juk galiausiai viskas, ką sužinau, išmokstu, praverčia“, – įsitikinusi mažeikiškė.
Šios vasaros didžiausias išbandymas
Vienu didžiausių šios vasaros išbandymu Emilija vadina tai, kad sutiko puošti liepos mėnesį vykusio „ORLEN Lietuva“ ralio scenas Viekšniuose ir Mažeikiuose.
„Užsakovai man sakė tokius matmenis: 4 metrai į viršų, 6 metrai į viršų. O aš buvau susikoncentravusi į tai, kiek reikia užsakyti balionų, kokio ilgio bus arka. Paskui, besisukant už baro vandenlenčių parke, – tik trinkt mintis: pala pala, čia scenų aukštis? Kaip užlipsiu pritvirtinti tų balionų? Juk reikia kopėčių, autobokštelio“, – prisiminė „Santarvės“ pašnekovė.
Galiausiai viskas pavyko – buvo nuspręsta balionais dekoruoti Mažeikių scenos apačią. Paskui paaiškėjo, kad tai buvo puikus sprendimas, nes tądien, kai vyko ralio renginys, prasidėjo vėtra, lietus pylė lyg iš kibiro. Žodžiu, neaišku, kas būtų likę iš aukštai pakeltų balionų.
„Viekšniuose sceną balionais puošti atvykau, kai reklamos gamyba ir įrengimu užsiimančios įmonės darbuotojai kabino didžiulius tentus. Lipau tai įmonei priklausančiomis kopėčiomis. Žodžiui, tąkart įveikiau ir aukštį“, – šyptelėjo Emilija.
Stiprioji pusė – organizaciniai dalykai
Pašnekovė mano, kad jos veiklumas, drąsa, užsispyrimas buvo pagrindinės priežastys, nulėmusios tai, kad prieš trejus metus ji gavo pasiūlymą būti vandenlenčių parko direktore. Arba, kitaip tariant, žmogumi, kuris „išjudintų“ parko veiklą.
„Ir nors kalbant apie vandenlentes ir visokias pramogas vandeny ar ant vandens buvau visiškai „žalia“, priėmiau šį iššūkį. Per tą laiką pajutau, kad mano stiprioji pusė yra renginių organizavimas. O jų vasaromis šalia „Wake Parko“ būna įvairių – pasikalbėjimų, koncertų, renginių vaikams ar jų tėveliams skirtų susibūrimų“,– pasakoja Emilija.
„Lapės“ šventės tikslas – suburti šeimas
Rugpjūčio pabaigoje vandenlenčių parke įvyko tradicinė trečioji „Lapės“ šventė.
Pasak Emilijos, ši šventė organizuojama siekiant, kad vaikai ir jų tėveliai drauge praleistų daugiau laiko, šį tą nuveiktų kartu. O veikti yra ką, mat kasmet artėjant renginiui mažųjų prašoma pasiruošti šventei: nupiešti piešinį ir padaryti kokį nors kūrybinį darbelį. Pavyzdžiui, šiemet vaikų buvo prašoma pasitelkti fantaziją, kūrybiškumą ir patiems namie dekoruoti dovanų maišelius. Ką padarė, atsinešti į šventę ir iškeisti į prizus.
„Žodžiu, „Lapės“ šventės tikslas – suburti šeimas, kad tėveliai, seneliai drauge su vaikais pabūtų. Iš pradžių ką nors gražaus drauge sukurtų, o paskui visi ateitų į šventę pabūti, pasilinksminti, atsiimti dovanėlių už kūrybiškumą“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Po šio renginio Emilijai ir jos pagalbininkams dar ilgai plaukė mamų padėkos. Tai ženklas, kad tokių švenčių, renginių mažeikiškiams reikia ir jie jų laukia.
Radijo laidų vedėja
Be anksčiau minėtų veiklų Emilija yra ir radijo laidos vedėja. Jau pusantrų metų darbo dienomis nuo 9 iki 12 valandos jos balsą girdi „Mažeikių aido“ klausytojai.
„Pirmiausia į radiją mane pakvietė pasikalbėti apie „Emiledi kūrybinių darbų“ studijos veiklą. Paskui eterio pasiprašiau pati, nes norėjau papasakoti apie „WakePark Mažeikiai“. Pastebėję mano „užsidegimą“ radijo stoties vadovai pasiūlė kaip savanorei drauge su kolega vesti vakarinę laidą. Sutikau ir pusę metų savanoriavau, mokiausi, kaupiau patirtį, o paskui gavau pasiūlymą dirbti rytinėje radijo laidoje“, – pasakojo E. Pazniokaitė.
Jos teigimu, darbas radijo stotyje jai padėjo įveikti viešojo kalbėjimo baimę, kasdien dovanoja naujų pažinčių, netikėtumų, įvairių pamokančių ir auginančių situacijų.
Geriau bandyti ir suklysti nei nebandyti
Pašnekovė mano, kad drąsą priimti iššūkius, nebijoti išbandyti įvairių dalykų ji gavo iš mamos. „Mama visada mane palaikė ir visada leido rinktis pačiai. Pradedant, kokius būrelius lankyti, baigiant kitais svarbiais dalykais. Ir šiandien mano pagrindinės palaikytojos, drąsintojos yra mano mama ir dukrytė.
O kita vertus, norėdamas ką nors išbandyti, žengdamas žingsnį į savarankišką veiklą, žmogus pirmiausia pats turi tikėti savimi ir savo idėjomis. Antraip kažin ar kas nors iš to išeis“, – įsitikinusi Emilija.
Baigdama pokalbį, pašnekovei uždaviau tokį klausimą: ar finansine prasme iš savo darbų, įgyvendintų sumanymų įmanoma užsidirbti ir išgyventi kuriančiam, kūrybiškam žmogui?
„Įmanoma, bet tai nėra stabilu ir tam reikia laiko. Todėl ir „užsukau“ taip, kad turiu tų veiklų ne vieną ir įvairių“, – apibendrino pašnekovė ir pridūrė, kad laikosi nuostatos: žmogus gyvena tik kartą, todėl reikia daryti tai, ką norisi daryti, ir geriau jau pabandyti, suklysti nei paskui galvoti apie tai, ko nepabandei ir ką galbūt praradai.
Nuotr. Pauliaus GIEDRAIČIO ir iš asmeninio archyvo
