Ketvirtadienį Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėta gana neįprasta civilinė byla – pensininkas Bronius Plungės rajono savivaldybei ir dviems valdininkams – antstolei Ilonai Girdenienei ir buvusiam Savivaldybės administracijos direktoriui, dabar Savivaldybės tarybos nariui Albertui Krauleidžiui, pateikė ieškinius, kurių bendra suma – daugiau nei 200 tūkstančių litų. Vyriškis bylinėtis nusprendė dėl to, kad prieš trejus metus neva buvo išguitas iš buto Dariaus ir Girėno gatvėje.
Ir moralinė, ir
materialinė žala
2009 metais iš buto iškraustytas pensininkas Bronius reikalauja, kad Savivaldybė jam atlygintų 1987 metais atlikto kapitalinio būsto remonto išlaidas – daugiau nei 35 tūkst. Lt. Tai esantys materialiniai nuostoliai, be jų, ieškovas teigia patyręs ir didelę moralinę žalą. Mat liko be namų, jau 33 mėnesius esą gyvena „tarp žemės ir dangaus“, yra priverstas glaustis motinos būste, net savo lovos neturįs. Už visa tai Savivaldybė jam turėtų sumokėti 100 tūkstančių litų, tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius A. Krauleidis – 50 000 Lt, iškeldinimo procedūroje dalyvavusi antstolė I. Girdenienė – 25 000 Lt. Taigi bendras ieškinys – apie 210 tūkstančių litų.
Vos prasidėjus teismo posėdžiui, ieškovas pateikė prašymą peržiūrėti vaizdo įrašą, kurį antstolė I. Girdenienė nufilmavo, kai buvo laužiamasi į butą. Anot vyro, iš šios medžiagos būtų matyti, kas ėjo į butą, kas ir ką jame veikė, ar buvo suremontuotos patalpos. Atsakovai – Savivaldybės administracijos atstovas juristas Stasys Žilinskas, A. Krauleidis ir I. Girdenienė prašymui prieštaravo – esą su byla tai nesusiję.
Savivaldybė nesilaikė teismo sprendimo?
Pensininkas Bronius sakė butą Dariaus ir Girėno g. 55-8 gavo 1987 m., įsidarbinęs vadinamojo karinio miestelio butų ūkyje. „Jokio dokumento, kad butas paskirtas man, negavau. Buvo tik žodinis nurodymas – imk butą, susiremontuok ir gyvenk. Jame nebuvo nei langų, nei grindų. Viską dariau pats, savo lėšomis atlikau kapitalinį remontą“, – sakė vyriškis.
2000 metais pono Broniaus bute lankėsi komisija, kuri pripažino, kad remontas atliktas ir sudarė darbų sąmatą (tiesa, ne 1987 m., o 2000 metų kainomis). Tada įvertinta, kad remontas atsiėjo apie 35 tūkst. Lt. Tiek dabar pensininkas ir siekia atgauti.
Bronius sakė butą buvęs privatizavęs, tačiau 1993 metais Aukščiausiasis teismas privatizavimo aktą panaikino. Gyvenamasis plotas perėjo Savivaldybės žinion. Praėjus keleriems metams, ponas Bronius dėl to bylinėjosi. Galutinį sprendimą byloje priėmęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Savivaldybė apmokėti už remontą neturi pinigų, tad vyras bute gali likti kaip nuomoninkas.
Ieškovo teigimu, Savivaldybės administracija ir tuometinis jos direktorius A. Krauleidis minėtojo teismo sprendimo nesilaikė ir 2009-aisiais iškeldino poną Bronių iš buto. Pensininko nuomone, šitaip valdininkai pažeidė ir įstatymus, ir piliečio teises. Be to, vyriškis esąs įsitikinęs, kad Savivaldybė seniai siekė jį iškeldinti iš namų.
Atsakovai pretenzijų
nepripažino
Teisme Savivaldybei atstovavęs juristas S. Žilinskas ieškovo pretenzijų nepripažino. Jo teigimu, 1992 metais pono Broniaus šeimai buvo suteiktas butas I. Končiaus gatvėje, tačiau vyras siekė gyventi Dariaus ir Girėno g. Be to, nors Klaipėdos apygardos administracinis teismas leido jam likti buto nuomininku, ieškovas esą nesikreipė į Savivaldybę ir neprašė, kad su juo būtų sudaryta būsto nuomos sutartis. Taigi gyveno jame neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Pono Broniaus adresu išsakyta ir daugiau pretenzijų – S. Žilinsko teigimu, vyriškis tame bute niekada negyveno (pas jį ne kartą lankėsi Savivaldybės komisija, bet niekada nerado namuose – aut. past.), jo neprižiūrėjo, nešildė. Dėl to esą iš iš kaimynų daug skundų gauta.
Ieškovas jam išsakytų priekaištų nepripažino. Esą 1992-aisiais jis su žmona kartu nebegyveno (nors oficialiai išsituokę nebuvo), tad į paskirtąjį butą išėjo tik žmona su vaikais, o jis liko Dariaus ir Girėno gatvėje. Dėl nesudarytos nuomos sutarties taip pat prieštaravo – anot jo, nuo 2006 metų jis rašė raštus Savivaldybei, prašydamas sudaryti sutartį. O tai, kad negyveno, ieškovo teigimu, – netiesa. Esą gyveno.
Ieškovo nuomone, Savivaldybė jį iškeldinti galėjo tik pagal teismo sprendimą. „O kodėl dėl mano iškeldinimo nesikreipėt į teismą?“ – ponas Bronius kreipėsi į A. Krauleidį. Pastarojo teigimu, kadangi nuomos sutarties nebuvo, tai teismo keliu ir iškeldinti nebuvo ko. „Mes įtarėm, kad ten gyvena ponas Bronius, bet jokių oficialių dokumentų nebuvo. Rašėm jam raštus, įspėjom, kad laušimės į butą, nurodėme jam išsigabenti savo daiktus“, – kalbėjo A. Krauleidis. Jo teigimu, kad viskas būtų oficialu ir fiksuojama, pakviesta antstolė.
Pono Broniaus teigimu, ir antstolė į jo butą brovėsi neteisėtai. Jo manymu, įeiti galėjo tik turėdama teismo sprendimą. Bet tokio nebuvo. Antstolė I. Girdenienė kaltinimų nepripažino. Jos teigimu, įstatymas antstoliui į butą įeiti leidžia ir gavus savininko prašymą. O savininkas – Savivaldybė – tokį prašymą buvo pateikęs ir dokumentais įrodęs, kad butas neturi nei kito savininko, nei valdytojo. Be to, kaip sakė I. Girdenienė, ieškovas, jei manė, kad antstolė elgėsi neteisėtai, jos veiksmus per atitinkamą terminą galėjo apskųsti teismui. Bet jis to 2009-aisiais nedarė.
Byloje – pertrauka
Teisėjos paklaustas, kodėl iš atsakovų reikalauja tokių sumų, ieškovas atsakė, jog būtent tokios sumos jį tenkintų. „Iškeldino ir net nepasidomėjo, kur aš gyvenu, kaip, gal jau ant šakos pasikabinau. Nesirūpino, nepasiūlė jokio būsto, o dabar tegu pašokinėja“, – pyko vyriškis. Beje, paklaustas, ar šiuo metu įrašytas į Savivaldybės sudarytas eiles būstui gauti, ponas Bronius atsakė, kad ne.
Išklausęs ieškovo ir visų trijų atsakovų nuomonių, teismas nutarė šioje byloje daryti pertrauką. Vis dėlto priimta nutartis įvykdyti ieškovo prašymą (apie jį ponas Bronius kalbėjo viso posėdžio metu – aut. past.) ir kitąkart peržiūrėti, ką nufilmavo antstolė. Juolab kad ponas Bronius tvirtino, kad po iškeldinimo dingo jo turėti 12 300 litų.
