Kiekvieną rudenį sostinėje vyksta bėgimo šventė, sutraukianti tūkstančius įvairaus amžiaus žmonių, norinčių išbandyti savo jėgas įvairiose distancijose. Šiemet Vilniaus maratone prie starto linijos stojo ir nubėgęs suplanuotus 10 kilometrų finišą sėkmingai pasiekė ir 67 metų rietaviškis Pranas Kirklys.
Mūsų laikraščio skaitytojai tikriausiai prisimena, kad prieš kelis mėnesius kalbinome Andrių Kirklį, iš Rietavo kilusį vyrą, kuris prestižinėse „IronMan“ varžybose Varšuvoje sėkmingai įveikė triatlono distanciją ir pelnė geležinio žmogaus titulą. Būtent šis triatlonininkas prieš kelias dienas paviešino informaciją apie savo tėvo P. Kirklio įveiktą iššūkį: „Triatlone mes sakome: „Bet kas yra įmanoma!“ Praėjusį savaitgalį mano tėtis Pranas Kirklys Vilniaus maratone įveikė 10 km distanciją. Prieš metus pradėjo treniruotis nuo nulio… Pavasarį priėmė iššūkį ir nusipirko bilietą į 10 km bėgimą… Net ir liga, užklupusi likus 5 dienoms iki varžybų, nesumažino jo motyvacijos. Tėtis pasirodė puikiai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi juo, laikau jį pavyzdžiu kitiems – tikint ir norint galima pasiekti viską.“
Iš tiesų tokios istorijos motyvuoja, padrąsina, įkvepia tikėjimo savo jėgomis, ypač kai jų herojai – ne energija trykštantys jaunuoliai, o brandaus amžiaus žmonės. Todėl nusprendėme pasveikinti rietaviškį ir pasidomėti, su kokiais iššūkiais bėgikas susidūrė per treniruotes ir varžybas, kiek jėgų pareikalavo šis sportinis išbandymas? Buvo smalsu, ar vyras ryžtųsi dar kartą dalyvauti maratone.
P. Kirklys prisipažino niekada nebuvęs sporto entuziastas. Daugiau „žaidęs“ sirgalių pusėje, nes jo suaugę sūnūs – Andrius ir Jonas, taip pat žentas Tadas – sportiškai aktyvūs žmonės. Kaip jau minėjome, Andrius – triatlonininkas, o Jonas ir Tadas – mėgėjai dalyvauti maratonuose.
Kaip ir dauguma senjorų, rietaviškis sveikata pasigirti negalėjo – nuolat suskausdavo nugarą. Todėl, kai pirmą kartą išėjo pasivaikščioti su augintine belgų avigane, pėstute neįveikė net kilometro. „Vaikščioti nebuvau įpratęs – visur mašina važinėdavau. Bet tąsyk supratau, kad taip neturi būti. Nutariau vaikščioti kasdien. Pamažu atstumą ilgindavau ir po kiek laiko jau nueidavau 2–3 kilometrus. Fizinė forma gerėjo ir dėl to, kad įsitraukiau į visas Rietavo trečiojo amžiaus universiteto organizuojamas sportines veiklas – mankštą, plaukiojimą baseine. Besimankštinant ir nugaros skausmai liovėsi. Grįžęs iš „IronMan“ varžybų Varšuvoje, į kurias važiavau palaikyti Andriaus, pagalvojau: „Nejaugi aš neapibėgčiau vieno rato aplink stadioną?“ – pasakojo P. Kirklys.
Iš pradžių vienas ratas, vėliau – du ratai, du kilometrai, penki kilometrai – distancija vis ilgėjo. Matydamas tėčio užsispyrimą sūnus paragino jį treniruotis maratonui. Dar gegužės mėnesį P. Kirklys apsisprendė išsikelti iššūkį ir nusipirko bilietą į 10 kilometrų bėgimą. Artėjant varžyboms, suintensyvino pasiruošimą – pagal jam sudarytą planą treniravosi tris kartus per savaitę.
Kuo labiau artėjo maratonas, tuo labiau jautėsi stresas, o likus penkioms dienoms iki jų prikibo ir virusas. Paklausęs sūnaus trenerės patarimo, ilsėjosi ir sustiprino imunitetą. Liga pasitraukė.
Į Vilniaus maratoną Pranas atvažiavo su didele palaikymo komanda. Kol vieni drąsino žodžiais, kiti – Andrius ir Tadas – palaikė bėgdami šalia. „Geras buvo jausmas matyti tokią minią dalyvių. Įsiliejus į jų tarpą, apėmė bendra nuotaika – visi entuziastingi, draugiški, puikiai nusiteikę. Supratau, kad varžybos man diena, kai galiu pasidžiaugti darbo, kurį įdėjau per treniruotes, rezultatais. Nors nebuvo lengva, bėgau ir mėgavausi, ypač lenkdamas už save jaunesnius bėgikus“, – dalijosi emocijomis rietaviškis.
Vilniaus maratone savo jėgas išbandė 3 080 dalyvių. P. Kirklys atbėgo 1 663-iasis. Savo amžiaus grupėje – penktas iš vienuolikos dalyvių. Vyras neslėpė, kad džiaugsmas pasiekus finišą buvo begalinis, tuo labiau kad jo sėkme džiaugėsi ir visi artimieji: „Supratau, kad žmogus panorėjęs viską gali padaryti. Reikia tik užsispyrimo ir valios. Visiems bendraamžiams vyrams sakysiu: nesėdėkite garaže, eikite, judėkite ir būsite sveikesni. Dabar suprantu ir kolegos iš Trečiojo amžiaus universiteto jaunatviškumo paslaptį – jis sportuoja, mankštinasi, mėto į krepšį, o jam jau 85-eri metai.“
Vos nudžiūvus sportiniam prakaitui, jau trečią dieną po dalyvavimo maratone, P. Kirklys suprato norėsiąs dar kartą jame išbandyti savo jėgas ir galbūt pagerinti rezultatą. Rietaviškis prisipažino pradėjęs austi ir drąsesnę svajonę – įveikti pusmaratonio distanciją.
