Aną dieną įsijungusi televizorių, visai atsitiktinai išgirdau dvi simpatiškas ponias, besidalijančias patirtimi, kaip jos taupys krizės metu.
„Vakar nusipirkau tris Juozuko Statkevičiaus pasiūtas sukneles“, – čiauškėjo viena ir čia pat pridūrė, kad artėjančiai vasarai trijų suknelių lyg ir mažoka… Tačiau krizė – nieko nepadarysi, reikia taupyti. Jos draugė, pritardama, kad tikrai reikia taupyti, nutarė sau apdarus pirkti tik firminėse parduotuvėse. Mat tik ten už porą varganų tūkstantėlių galima įsigyti visai neblogą drabužėlį.
Klausydamasi tokių kalbų, stebėjausi televizijos darbuotojų, rengiančių tokias „praktiškas“ laidas ir sugebančių laiku atsiliepti į dienos temą, talentu. Tačiau, anot vienos mano kolegės, „nepagavau kampo“ – ar tai buvo rimtas patarimas, kaip pasitikti sunkius laikus, tik, žinoma, „ne mūsų lygio“ gražuolėms, ar tiesiog pasityčiojimas iš ponių, kurios iš kitų skurdo sugeba pasidaryti sau pramogą.
Atvirai kalbant, dažnai pati pagaunu save begalvojančią, kad žodis „krizė“ virto vos ne kasdienine duona. Esu girdėjusi tvirtinant: kasdien vartojant tą patį žodį, jis tiesiog augte įauga į mūsų kraują, tad netrukus krizė gali virsti mūsų kasdienybe… Tačiau šio rašinėlio tema – ne krizė, o tai, kad mūsų televizijos perša lėkštas programas, kupinas ir dar didesnių nesąmonių.
Tiesa, kai kurių laidų vedėjų už tokius žodžius derėtų ir atsiprašyti. Antai neseniai pasirodė nauja humoro laida, vedama Marijono Mikutavičiaus. Prisipažinsiu, mačiau tik nedidelę jos dalį, tačiau išgirdusi, kad pasirodys visų gerai pažįstamas Raimondas Bingelis, suklusau ir, reikia prisipažinti, neapsirikau. Jis taip puikiai citavo kai kurių mūsų jaunųjų žvaigždžių dainų tekstus, jog viena iš žvaigždučių, sėdėjusių šalia, net delnu akis užsidengė. Nežinau, ar po tos laidos bent kiek pasikeis dainų žodžiai, tačiau tai, kad elegantiškai pasakyta tiesa kai kam akis badė, jau šį tą reiškia.
