Ar elektros kaina Lietuvoje gali kristi? Šį klausimą, matyt, yra uždavę daugelis, ypač po Rusijos sukeltos energetikos krizės, kai kainos visoje Europoje – taip pat ir pas mus – šovė į neregėtas aukštumas. Gera žinia – taip, elektros kaina gali kristi. Tačiau visų pirma turime tapti energetiškai nepriklausomi ir pradėti gaminti daugiau elektros, negu mums reikia.
Viena pagrindinių mūsų energetikos problemų – pasigaminame tik dalį reikalingos elektros, o kitką perkame ir importuojame iš kitų valstybių. Tad esame priklausomi nuo kainų svetur. Štai, pavyzdžiui, pernai Lietuvoje suvartota 11 TWh elektros. Tik 48 proc. šio kiekio, t. y. pusę jo, pagaminome patys.
Energetikos krizė parodė, kad kol patys neapsirūpiname elektra, tol esame pažeidžiami iš išorės, ypač kai šalimais turime negeranoriškų valstybių.
Kam reikalingas perteklius?
Kadangi visa Europa atsisako taršios, klimato kaitą skatinančios energetikos, Lietuvoje statomos saulės ir vėjo jėgainės. Tačiau jos pasižymi netolygia gamyba. Pavyzdžiui, vasaros dienomis saulės elektrinės dirba visu pajėgumu, o žiemą, kai dienos trumpos, generacija būna minimali, o naktį jos visai nelieka.
Tą gerai jaučia tie gyventojai, kurie pasirinko nefiksuoti elektros kainos ir turi su birža susietus tiekimo planus. Vasarą, kai vietinė gamyba iš atsinaujinančių šaltinių pasiekia piką, elektros kainos jiems smarkiai krenta, kai kada net būna neigiamos. O tamsiuoju metų laiku jie moka daugiau nei pasirinkusieji fiksuotas kainas.
Tad kuo daugiau elektros pasigaminsime čia, Lietuvoje, kuo didesnį jos perteklių turėsime, tuo bus geresnės sąlygos ne tik stabilioms, bet ir mažesnėms kainoms. Tačiau tam būtina viena sąlyga – reikia rasti, kur dėti perteklinę elektrą. Kitaip ji bus iššvaistyta, o ją pagaminusios elektrinės patirs nuostolių.
Išeitis – eksportas
Perteklinę elektrą galima eksportuoti. Juolab kad ji bus labai reikalinga Vokietijoje, kurios pramonės apetitas žaliajai energijai toks milžiniškas, kad pati Vokietija jo nepatenkinti tiesiog neturi galimybių. Be to, perteklinę elektrą galima paversti žaliuoju vandeniliu ir jau tada vamzdynais siųsti tolyn – kaip tik buvo užbaigta išankstinė galimybių studija, kuri nagrinėjo Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos sujungimą vandenilio vamzdynais.
Vamzdynai – labai svarbus, bet dar palyginti tolimas sumanymas. Kol kas Lietuva labai stipriai didina savo žaliosios elektros gamybos pajėgumus. Štai pavyzdys – šiemet per balandį–birželį pagaminta 52 proc. daugiau elektros negu pernai tuo pat metu.
Šalia to „Ignitis grupė“ pradeda jūrinio vėjo elektrinių parko statybas – vien jis galės patenkinti apie ketvirtį visos Lietuvos elektros poreikio. Beje, „Ignitis grupė“ yra didžiausia naujų parkų vystytoja Lietuvoje, o šitą galimybę bendrovė turi tik todėl, kad 2020 m. buvo išplatinta dalis jos akcijų, už kurias investuotojai sumokėjo 450 mln. Eur. Šie pinigai skirti naujiems parkams statyti ir skirstymo tinklams modernizuoti. Bendrovę ir toliau valdo Lietuvos valstybė, kuriai priklauso 74,99 proc. jos akcijų.
Tad dabar svarbiausia nesustoti – galima sakyti, kad bėgame distanciją su dviem finišais. Pirmasis bus, kai pasieksime energetinę nepriklausomybę, antrasis – kai pasieksime žemas elektros kainas. Apdovanojimas už tai – Lietuva vėl tampa elektros tiekėja kitoms valstybėms ir gauna papildomą ekonominį ramstį bei biudžeto pajamų šaltinį. Tad čia laimėsime visi be jokios išimties.
Užs. Nr. S-962
