Viekšniškiai pagerbė dar vieną savo iškilų kraštietį. Projekto „Kūryba. Tai?“ renginyje pristatyta skulptūra baleto šokėjui ir pedagogui Jonui Katakinui atminti.
Talentą pastebėjo vaikystėje
Baleto šokėjas J. Katakinas gimė 1950 m. ir augo kelis kilometrus nuo Viekšnių nutolusiame Pluogų kaime.
Žinomo kraštiečio 70-mečio minėjime jo kaimynė Genovaitė Dirdienė pasakojo, kad J. Katakinas apdovanotas talentu šokti, tai buvo akivaizdu nuo pat jo vaikystės. Aplinkiniai žmonės nepiktai pašmaikštuodavo: „Tas jaunuolis net per kiemą nemoka paprastai pereiti – visad tik šokio žingsneliu.“
Iš J. Katakino mamos Adolfinos prisiminimų apie sūnų: „Jis buvo gabus, paklusnus ir taikus vaikas.
Kai buvo dar visai mažas, iki pažastų užsismaukdavo mamos sijoną, prie jo prisikabindavo popierinę uodegą, ant galvos užsidėdavo iš laikraščio pasidarytą kepurę ir šokdavo baletą. Šuoliai būdavo ne tik ant grindų, bet ir ant sofos, kėdės, kaip tikro baletmeisterio.“
Būsimas baleto šokėjas Viekšnių vidurinę mokyklą lankė tik ketverius metus.
Amžinybėn jau išėjusi viekšniškė mokytoja Nijolė Kontutienė išgirdo, kad Mažeikiuose vyks atranka, kurios metu bus renkami gabūs vaikai į M. K. Čiurlionio meno mokyklą, ir pasirūpino, kad berniukas toje atrankoje dalyvautų.
Viekšniškis perėjo atranką ir buvo pakviestas mokytis Vilniuje. 21-erių metų J. Katakinas baigė meno mokyklos choreografijos skyrių ir 23 metus šoko Lietuvos operos ir baleto teatre.
Nuo 1993 m. jis dirbo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus pedagogu, dėstė klasikinį šokį, studijavo choreografiją ir šokio pedagogiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Už nuopelnus Lietuvai baleto šokėjas ir pedagogas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Viekšniai kraštiečio neužmiršo
Žymus kraštietis neužmiršo Viekšnių – jis gana dažnai atvykdavo aplankyti draugų ir artimųjų, savo pasirodymais džiugindavo įvairių Viekšnių vidurinės mokyklos sukakčių progomis. Ir miestelio bendruomenė jo neužmiršo – 2011 m. popietėje „Pabūkim su tais, kurių nebėra“ viekšniškiai pirmieji pamatė apie J. Katakiną sukurtą filmą „Baleto aristokratas“ – jo premjera plačiajai šalies visuomenei vyko tik po savaitės, 2020 m. Viekšniuose buvo surengtas minėjimas kraštiečio 70-mečiui ir penkioliktoms mirties metinėms paminėti.
Minint sukaktį profesionalus kalvis, restauratorius, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kalvių sąjungos narys Algirdas Stankus nupiešė ir parodė viekšniškiams pradinį iš geležies iškaltos kompozicijos su akmeniu eskizą.
„Trečius metus vyksta projektas „Kūryba. Tai?“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė. Juo mes norime atiduoti duoklę ne tik Viekšniuose gimusioms iškilioms asmenybėms, bet ir tiems, kurie susiję su mūsų miestu. Vyko paskaitos apie dailininką Praną Gailių, fotografą Paulių Normantą, tačiau mus traukė ir kitas dalykas – norėjosi tvaresnio indėlio, todėl ir kilo idėja – kraštiečio atminimą įamžinti skulptūra“, – „Santarvei“ sakė projekto koordinatorė Inesa Stankienė.
Parodytas toks, koks buvo
Baigiamojo projekto „Kūryba. Tai?“ renginio metu Viekšnių miesto bibliotekoje žymaus kraštiečio gyvenimo ir kūrybos kelią paskaitoje „Šokantys žingsniai“ apžvelgė bibliotekininkė Rasa Vilkaitė, antroje renginio dalyje buvo pristatyta Atminties skulptūra.
Skulptūrą neatsitiktinai kūrė A. Stankus, kuris, kaip pats sakė, buvo ne tik J. Katakino bendraamžis, bet ir bičiulis, prietelius, draugas. Kalvis vertino šokėją už jo kūrybinę erudiciją – J. Katakino kūrybinėje plotmėje buvo tik tikri dalykai, jis nebandė nieko dirbtinai pritempti, jis buvo tikra asmenybė.
- Stankienė pasakojo: „Prieš ketverius metus pristatytas pirmasis eskizas buvo skaudus, o kalvis norėjo baleto šokėją parodyti išdidų, kilnų – kad visi prisimintų jį šlovės minutės metu. Manau, kad tai pavyko, nes A. Stankus niekada negiria ar kritiškai nevertina savo darbų, o kai pastatėme šią skulptūrą, jis labai jautriai sureagavo ir labai mažai kalbėjo.“
Koordinatorės žodžiais, įvertinimas yra ir tai, kad skulptūrą pamačiusi šokėjo duktė Jurga pasakė: „Labai matau tėvą, jo judesį ir charakterį, kūrinyje jam ne pataikauta, o jis parodytas toks, koks buvo.“
- Stankienė sakė, kad projekte ir toliau bus laikomasi atminties įprasminimo linijos, nes Viekšniai matė ir priėmė ne vieną iškilią asmenybę. Tad planų yra daug, o jie bus įgyvendinami, sulaukus finansavimo.
Viena ryškiausių lietuviško baleto žvaigždžių
Jonas Katakinas – viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto žvaigždžių. Dar besimokantis M. K. Čiurlionio meno mokykloje 1970 m. jis buvo pakviestas į Lietuvos valstybinį akademinį operos ir baleto teatrą, kur šoko iki 1993 m.
1973–1974 m. J. Katakinas tobulinosi Marijos teatre Sankt Peterburge, kur sukūrė pirmuosius ryškius vaidmenis – Zigfrydą „Gulbių ežere“ ir Albertą „Žizel“.
Lietuvos operos ir baleto teatre J. Katakinas šoko su žymiausiomis pasaulinio garso žvaigždėmis. Paskutiniais baleto karjeros metais jis šoko su teatro primabalerina Loreta Bartusevičiūte-Noreikiene. „Tai buvo mąstantis, fanatiškai baletą įsimylėjęs artistas. Šokdama scenoje turėjau ne vieną puikų partnerį, bet Jonas Katakinas buvo ypatingas. Nors buvo labiau patyręs už mane, tačiau visada be galo korektiškas. Ir tap pat reiklus – ne tik sau, bet ir partnerei… O laimingiausias būdavo jausdamas, kad pasirodymas ar spektaklis mums pavyko“, – pasakojo J. Katakino scenos partnerė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre surengtame kolegos 70-mečio minėjime.
- Katakinas sukūrė visus svarbiausius klasikinio repertuaro vaidmenis. Reikšmingi Lietuvos baleto istorijai jo vaidmenys lietuviškuose spektakliuose. Ryškus artistinis baleto šokėjo talentas atsiskleidė šiuolaikinės choreografijos pastatymuose. Vienas paskutinių J. Katakino darbų – Džeimsas romantiškame HermannoLovenskjoldo ir Augusto Bournonville’o balete „Silfidė“.
23 metus atidavęs scenai, su ja J. Katakinas atsisveikino Jėzaus vaidmeniu AntaloFodoro balete „A Proba“. Toliau dirbo kaip pedagogas ir repetitorius.
Maestro teigė, kad baleto žmonės – šventi: „Na, o jeigu jaunam talentui pavyksta sutikti žmogų, kuris jį veda į baleto meno pasaulį, padeda formuotis ir bręsti vidumi – tai didelė laimė. Baletas panašus į senųjų amatų paslaptis, turi tęstinumą iš kartos į kartą. Užtat su tokiu pat užsidegimu kaip jaunystėje pats stengiausi kuo geriau šokti scenoje, mokau to siekti savo mokinius. Tikslas – padėti atsiskleisti individualybei, nepažeidžiant šokio technikos normų.“
Iš gyvenimo J. Katakinas pasitraukė savo noru 2005 m. birželio 4 d.
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos archyvo ir vle.lt
