Plungės dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Pagrindiniuose Mykolo Oginskio rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, buvusio žirgyno pastate kasmet vyksta Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, gražiai restauruotai laikrodinei gyvybės įkvepia bibliotekos veikla, o šalia Baltųjų vartų esančiame Sargo namelyje įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Naujakurių jau žvalgosi ir neseniai atnaujintas Skalbėjos namelis.
Kultūros paveldas sukuria tautinę istorinę tapatybę, stiprina bendruomenės ryšius, ugdo pasididžiavimą savo kraštu. Jis didina krašto patrauklumą, taip pat prisideda prie ekonomikos augimo – būtent paveldo objektai labiausiai traukia turistus, o dažnai virsta ir kultūrinėmis, edukacinėmis erdvėmis. Išnykus šiems praeities paminklams, kartu su jais išnyktų ir dalis mūsų istorijos, todėl kiekviena karta atsakingai turėtų rūpintis jai tekusiu palikimu, kad perduotų jį savo vaikams ir anūkams.
Vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų Plungės rūmai baigti restauruoti 2015 metais. Kiek anksčiau, 2012-aisiais, sutvarkytas seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje 1846 metais datuojama laikrodinė. Jau kelinti metai pamažu tvarkomas žirgynas. Kad dvaro ansamblis būtų dar patrauklesnis, atsiradus galimybėms, vykdoma ir kitų objektų restauracija.
Visiškai neseniai pranešta apie baigtus Skalbėjos namelio tvarkybos darbus. Buvusi Oginskių dvaro skalbykla – raudonų plytų pastatas, stovintis parko pakraštyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, netoli Babrungo upės. Iš vyresnių plungiškių pasakojimų žinoma, kad čia skalbėjos skalbdavo kunigaikščių ir dvariškių drabužius bei patalynę ir, gali būti, muzikos mokyklos auklėtinių apdarus. Šalia skalbyklos anksčiau buvo ir kitas vandens telkinys.
Namelio atnaujinimo darbai pradėti 2023-iųjų liepą. Iki šių metų rudens įgyvendinta pirmoji tvarkybos projekto dalis – restauruotas pastato fasadas, sutvarkytas stogas, atkurta stogo konstrukcija, naujais pakeisti mediniai langai, sutvarkytas raudonų plytų mūras, šalia stovintys vartai ir dalis dvaro sodybos parko tvoros, einančios nuo šio namelio iki Plungės turizmo informacijos centro.
Restauracija padeda išlaikyti autentiką, bet kartu atnaujina objektus, kad jie būtų prieinami ir suprantami dabarties žmogui. Rekonstruoti pastatą visada brangiau nei suremontuoti, tačiau investicijos į kultūros objekto išsaugojimą yra kartu ir investicijos į ateitį – išsaugodami paveldą, išsaugome ir ateities kartoms perduodame ne tik statinius, bet ir vertybes, kuriomis grindžiamos mūsų tradicijos.
Nors valstybės saugomas paveldo objektas – Skalbėjos namelis – siejamas su M. Oginskio valdymo metais, turi jis ir kitą savo likimo pusę – po Antrojo pasaulinio karo šiame pastate įrengta žibalinė. Čia buvo pardavinėjamas žibalas, miesto gyventojai ateidavo, kai prireikdavo papildyti žibalo balionėlius, kuriuos naudodavo gamindami maistą ant žibalinių plytelių. Paskutiniais sovietmečio metais M. Oginskio dvaro skalbyklos antro aukšto patalpas naudojo Kultūros skyriaus dailininkai, vėliau pastatas buvo nuomojamas komerciniams tikslams, jame buvo įsikūręs Plungės šunų mylėtojų klubas.
Skalbyklos namelio išorės ir tvoros tvarkybos darbus, kainavusius 134 109 eurus, finansavo Kultūros ministerija ir Plungės rajono savivaldybė. Didžiąją dalį – 80 proc. – projekto išlaidų dengė Kultūros ministerija.
Darbščių rankų ir investicijų laukia ir pastato vidus. Nors šiuo metu dar neaišku, kada remonto darbai bus pradėti, Plungės rajono valdžia jau svarsto, kas galėtų įsikurti ir vykdyti veiklą šiame istoriniame pastate. Viena iš išsakytų minčių – atiduoti namelį jaunųjų plungiškių – Plungės atviro jaunimo centro žinion. Kaip jau minėjome, objektas ne tik puikioje strateginėje vietoje – visai šalia gatvės, bet ir parko pakraštyje, kas suteiktų galimybę jaunajai kartai laisvalaikį leisti gamtoje. Istorinio pastato aplinka pati savaime sukelia pagarbos jausmą, suvokimą, kad tai ne tik erdvė, bet ir kultūrinė vertybė, kurios išsaugojimas priklauso ir nuo tų, kuriems ji patikėta. Galbūt ši ypatinga erdvė taptų jaunimo mokytoja – pagarbos savo krašto istorijai, o kartu ir ateičiai įkvėpėja.
