Ketvirtadienį į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai darbotvarkės klausimus svarstė kone visą dieną. Ilgiausiai – apie dvi valandas – sugaišta nagrinėjant ir tvirtinant Savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Dėl šio dokumento savo pastabas išsakė ir Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys.
Ką nuveiks per metus?
Posėdžio pradžioje dviem naujiems tarybos nariams – Idalijai Alminienei ir Robertui Endrikui – įteikti pažymėjimai. Priminsime, jog I. Alminienė taryboje pakeitė Vidimantą Domarką, R. Endrikas – Algimantą Budrį.
Prasidėjus metams, Savivaldybės tarybos nariai turi pasitvirtinti savo darbo planą, t. y. kokias papildomas temas nagrinės posėdžių metu. Nuspręsta, jog būtų naudinga gauti išsamios informacijos apie UAB Plungės šilumos tinklų veiklą, naujosios atliekų tvarkymo sistemos diegimą, jaunimo veiklos programas, moksleivių maitinimą.
Plungės šilumos tinklų veiklos ataskaitą taryba tikėjosi gauti jau vasarį, tačiau panašu, jog jos teks šiek tiek palaukti. Mat iki informacijos pateikimo tarybai Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba bendrovėje nori atlikti patikrinimą. O per kelias savaites, kaip sakė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, tokio darbo neatliksi.
Į tarybos darbo planą įrašytos ir Savivaldybės mero bei Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitos. „Mero ataskaita yra, direktoriaus yra, o kur Savivaldybės tarybos ataskaita? Pagal reglamentą ji taip pat turi būti pateikta“, – sakė tarybos narys Algirdas Pečiulis. Į šį klausimą atsakė merė Elvyra Valerija Lapukienė: „Meras yra tarybos pirmininkas, o jo veiklos ataskaita ir yra tarybos veiklos ataskaita. Juk nerašysiu, ką veikiu šeštadieniais ar naktimis, o informuosiu apie tai, ką nuveikiau kaip tarybos pirmininkė ir ką nuveikė mano vadovaujama taryba.“
Jonas Varkalys pasiūlė į tarybos darbo planą įrašyti ir susitikimus su policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, darbo biržos vadovais – tegu supažindina su padėtimi, papasakoja, kaip sekasi dirbti.
Prieštaraujančiųjų šiam pasiūlymui nebuvo.
Savo nuomonę, tiksliau – pasipiktinimą, išsakė ir Algirdas Kurcikevičius: „Svarstome savo veiklos planą, tačiau nė žodeliu neužsimename apie krizę. Kodėl nesidomime, kaip ji palietė ar palies mūsų rajoną, neplanuojame, ką darysime, jei ims bankrutuoti įmonės?“ Anot J. Varkalio, būtų gerai, jei vasarį tarybai būtų pateikta ir ekonominės padėties apžvalga, bet… Visos įmonės privačios, todėl informacijos apie padėtį gali neteikti arba pateikti tokią, kokia joms pačioms patogi.
Didėja ir atlyginimai, ir priedai
Šįkart taryba vėl grįžo prie daug sykių svarstytų klausimų – švietimo, kultūros, socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų atlyginimų ir priedų.
Klausimą dėl mokyklų direktorių priedų nustatymo pristatė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas. Jis tarybos nariams priminė, kokius atlyginimus gauna švietimo įstaigų vadovai. Kai kurių iš jų „popierinė“ alga siekia net 7 tūkst. litų. Didžiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai taikomi Senamiesčio vidurinės mokyklos direktoriui (38,55), „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriui (34,9), Platelių gimnazijos vadovei (32,3), „Saulės“ gimnazijos direktoriui (32). O kur dar priedai. Anot A. Misiūno, tiek negauna nei merė, nei vicemeras, nei Savivaldybės administracijos vadovai. Bet yra taip, kaip yra. Ir nieko čia nepašokinėsi – mat mokyklų vadovams pinigai „ateina“ ne iš Savivaldybės biudžeto, o iš mokinio krepšelio.
Kadangi šiemet Plungė pelnė Lietuvos kultūros sostinės titulą, šios srities įstaigoms darbo tikrai netrūks. O kad atlyginimas atitiktų veiklos apimtis, nutarta kultūros įstaigų vadovams padidinti atlyginimus bei priedus. Tiesa, nuo sausio algos kilo visiems šalies kultūros darbuotojams, vadinasi, jas būtų tekę didinti ir be garbingojo titulo.
Kultūros centro direktoriui Romui Matuliui atlyginimo koeficientas didėjo iki 23,5 (buvo 19,4), priedas – 80 proc. (buvo 50), viešosios bibliotekos direktorės Violetos Skierienės atlyginimo koeficientas – 19,7 (16,8), priedas – 60 proc. (50), Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko atlyginimo koeficientas – 21,2 (17,1), priedas – 60 proc. (50). Atlyginimų koeficientai padidinti ir kaimų kultūros centrų vadovams.
Didesnes algas už sausį gaus ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai. Ir nakvynės namų direktoriaus Gintaro Armalio, ir Socialinių paslaugų centro direktorės Žanetos Liutikienės atlyginimų koeficientai nuo 17,1 pakelti iki 23.
Tiesa, bus ir tokių, kuriems teks guostis mažesniu uždarbiu – 10 procentų numažintos Savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio ir jo pavaduotojo Edmundo Sausdravo priemokos. Jie atitinkamai gaus 30 ir 20 proc.
Kelių remontas ir vandentvarka
Svarstant miesto gatvių ir kaimo kelių, kuriuos šiemet žadama asfaltuoti, sąrašą, savo nuomonę išsakė A. Pečiulis. Anot jo, racionaliau būtų už turimus pinigus imti ir sutvarkyti vieną didesnę gatvę ar kelią, o ne kelis galiukus. Tačiau ši mintis nebuvo išgirsta – numatyta asfaltuoti galus, vadinasi, taip ir darysim.
Audrius Klišonis bandė įkąsti kolegai Romučiui Mažrimui: „Ar nuo šiol iki kiekvieno tarybos nario darbovietės kelius asfaltuosim? Mat dabar Žlibinų-Purvaičių kelyje asfaltas baigsis kaip tik toje vietoje, kurioje įsikūrusi Mažrimo bendrovė…“ R. Mažrimas į tai atsakė: „Man jūsų asfalto tikrai nereikia. Galiu ir už savus išsiasfaltuoti.“
Diskusijos užvirė ir dėl kvartalų, kuriuos pasieks centralizuota kanalizacijos sistema, eiliškumo. Vienų nuomone, kvartalai turėtų būti išdėstyti pagal gatvių senumą, kitų – pagal gyventojų skaičių. „Yra gatvių, kurių gyventojai jau 50 metų gamtinius reikalus atlieka į kibirą. Negi jie ir toliau bus priversti verstis be kanalizacijos?“ – sakė R. Endrikas. Jam oponavo Visvaldas Nekrašas: „Man atrodo, jog svarbiausia – į kibirą darančiųjų skaičius. Ir pirmenybė turėtų būti teikiama toms gatvėms, kur daugiausia gyventojų.“
Paklausimai
Atėjus paklausimų laikui, pirmasis stojosi R. Endrikas. Jį domino, ar Etikos komisija vykdo Savivaldybės tarybos pavedimą pasidomėti V. Nekrašo poelgiais, kuriuos aprašė spauda, rodė televizijos. Pirmiau nei Etikos komisijos pirmininkė Marė Valaitienė iš vietos pašoko pats V. Nekrašas, ėmęs kaltinti R. Endriką neišmanymu ir rodyti jam kažkokį – esą paskaityti vertą – dokumentą. M. Valaitienė pasakė tik tiek, kad komisiją savo darbą šiuo klausimu jau pradėjo.
Aidas Kėsas turėjo porą klausimų saugaus eismo tema: kada vadinamojoje turgaus sankryžoje bus pažymėtos pėsčiųjų perėjos ir kada vakariniame aplinkkelyje, perėjoje ties Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla, bus įrengtas apšvietimas? „Ten visiškai tamsu. Ir iki nelaimės – vienas žingsnis“, – sakė A. Kėsas.
Ir minėtieji, ir visi kiti Savivaldybės tarybos narių paklausimai raštiška forma sugulė ant merės stalo. Anot kai kurių politikų, teikiant paklausimus ar prašymus per raštinę, jie neretai kažkur nuklysta, o atsakymų taip ir nesulaukiama.
