Praėjusią savaitę redakcijai pranešta, kad vienas Lankos gatvės gyventojas nedidukame ūkiniame pastate laiko dešimt, o gal net ir daugiau karvių. To miesčionio-ūkininko kiemas pilnas šieno rulonų ir mėšlo krūvų. Taigi aplinkiniams ir vaizdelis, ir kvapelis – nekoks… Nuvykę nurodytu adresu, įsitikinome, jog pasakotojas nemelavo – aplinka rodo, jog gyvuliai čia laikomi. Tik patekti ten nepavyko – viskas saugoma po raktu.
Pasak į redakciją skambinusio žmogaus, vasarą Prano Vasiliausko (tokia miesčionio-ūkininko pavardė) kaimynai nuo ūkio vaizdų ir kvapų šiek tiek atsikvepia. Tuomet savo bandą jis esą išveža į ganyklas Žlibinų seniūnijos Kepurėnų kaime. Na, o žiemai, kaip ir kiekvienas geras ūkininkas, P. Vasiliauskas savo galvijus parvedąs į tvartą. Tik tas tvartas, aplinkinių nelaimei, – ne kur nors kaime, o vidury miesto – Lankos gatvėje, tarp gražiai išpuoselėtų gyvenamųjų namų.
Skambinusysis siūlė pasidomėti ne tik ūkininko namų aplinka, bet ir gyvulių laikymo sąlygomis. O jos esančios baisios. „Kaip kažkas tokio ūkininko pieną dar perka? Jei matytų, kaip karvės laikomos, kaip melžiamos, ko gero, noras gerti tą pieną praeitų. Be to, ir pačių gyvulėlių gaila“, – piktinosi paskambinęs žmogus.
Išgirdę suminėtąsias negeroves, išsiruošėme pas P. Vasiliauską. Kartu pasikvietėme ir miesto seniūno pavaduotoją Laimą Laivienę. Pamatyti miesto vidury įsikūrusį galvijų ūkį panoro ir Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė bei Visuomenės sveikatos centro specialistė Irena Marcinkevičienė.
Pamatęs prie namų stojančius automobilius ir, matyt, pajutęs svylančius padus, P. Vasiliauskas užrakino kiemo vartus, šoko į savo mašiną ir spėriai kažkur išrūko. Kadangi žmogus bėga, peršasi mintis, kad už tų užrakintų vartų kažkas ne taip, kaip privalo būti.
P. Vasiliausko kieme pūpsantis šieno rulonas ir didžiulė krūva mėšlo liudija, kad karvučių čia esama. Nežinia tik, kiek. Skambinusysis kalbėjo apie bandą. Nutarėme paklausti kaimynų. Treji patvirtino, kad P. Vasiliauskas laiko dešimtį ar net daugiau karvių. Vienas sakė, jog kaimyno karvės jam netrukdo, kitas leido suprasti, kad panosėje dvokiantis mėšlas malonumo neteikia, bet ką daryti, jei žmogus iš to gyvena, trečias buvo griežtesnis – bandos vieta kaime, o ne mieste.
Pasak L. Laivienės, pagal taisykles miesto teritorijoje galima laikyti du galvijus. Apie dešimtį negali būti nė kalbos. „Eisim tol, kol įsileis. Jei geruoju nepavyks, kviesime policiją. Bet šito taip nepaliksime“, – sakė seniūno pavaduotoja.
Aplinkosaugininkės I. Latakaitės teigimu, dešimties galvijų bandai net kaime reikia įrengti mėšlidę. O čia krūva mėšlų tiesiog ant kiemo išdrėbta. Tokia netvarka neleistina!
Paskambinę į Paukštakių seniūniją, sužinojome, jog ūkis užregistruotas ne P. Vasiliausko, o jo žmonos Marijos Zitos Vasiliauskienės, gyvenančios Lankos g. 13, Plungėje, vardu.
Ši ūkininkė turi: melžiamų karvių – 10, galvijų iki metų amžiaus – 2, prieauglio – 1. Nemažai deklaruota ir žemės – 30,6 ha. Dalis jos – Paukštakių seniūnijoje, kita – Žlibinų seniūnijoje ir Kretingos rajone. Jokių ūkinių pastatų minėtoji ūkininkė nedeklaravusi. Išeitų, teisingai spėjame, jog žiemai visa jos banda parkeliauja į miestą.
Žlibinų seniūnijoje mums patvirtino, jog Vasiliauskai vasarą savo gyvulius laiko ganykloje Kepurėnuose. Sykį net į gana rimtą konfliktą su gretimos ganyklos savininku buvo įsivėlę. Kaimyniškai nebesusitarė – prireikė ir seniūnijos įsikišimo.
Įdomu, kur P. Vasiliauskas realizuoja savo karvučių produkciją? A. Jucio gatvės 8-ojo, 10-ojo, 12-ojo, 14-ojo ir kitų aplinkinių namų gyventojai pasakytų, jog į jų kiemą kas vakarą atrieda automobilis, kuriuo bidonus su pienu atveža toks ūkininkas Vasiliauskas. Minėtųjų namų kieme pienininko kas vakarą laukia visas būrys moteriškaičių, vyriškių, vaikų. Ar pirkėjus domina pieno kokybė? Ko gero, nelabai. Svarbiausia, kad naminis ir gerokai pigesnis nei parduotuvėje.
Kaip jau minėjome, ir seniūno pavaduotoja, ir Aplinkos apsaugos agentūros vedėja rankų nuleisti neketina. Todėl tikėtina, kad ši istorija turės tęsinį.
