Plungės viešosios bibliotekos-laikrodinės bokšte jau kurį laiką veikia puiki paroda pavadinimu „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“. Tai bibliotekos ir Plungės ir Rietavo krašto fotografų klubo „Žybt“ iniciatyva gimusi ekspozicija, kuri įtraukia savo unikaliu ir vertingu turiniu – juk nuotraukose vaizduojama tai, kas yra mūsų kultūros paveldas, kas mena tautinį identitetą, saugo istorinę atmintį. Apie tai kalbėta ir per parodos atidarymą, vykusį sausio 18 dieną.
Laikrodinės bokšte pristatyta paroda – keletą mėnesių klubo „Žybt“ narių vykdytos užduoties rezultatas. Menininkai vėliau prisipažino: ne taip paprasta įamžinti tuos etninės kultūros ženklus – kryžius, stogastulpius, senąsias kapinaites, šventvietes… Ekspozicijos nuotraukose – puikus rezultatas, kuris, be jokios abejonės, taps mūsų etninės kultūros istorijos dalimi.
Gausiai į parodos atidarymą susirinkusius kolegas ir svečius pirmiausia pasveikino klubo „Žybt“ vadovas Mantas Viržintas. Jis trumpai pristatė parodos „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“ esmę. Fotografas akcentavo, jog etninės kultūros paveldas apima visus kultūrinius, socialinius, gamtos elementus, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą formuojant tautos ar regiono pasaulėžiūrą.
„Etninės kultūros ženklai, tokie kaip stogastulpiai, kryžiai, akmenys su raštais, senosios kapinės, yra neatskiriama kraštovaizdžio dalis, sauganti vietines tradicijas ir papročius. Šie ženklai atspindi gilias istorines, kultūrines šaknis ir atskleidžia ryšį su gamta bei vietove. Jie simbolizuoja vietos žmonių pasaulėžiūrą ir religinius įsitikinimus“, – kalbėjo M. Viržintas.
Klubo „Žybt“ vadovas priminė, jog Plungės krašte savamoksliai kūrėjai minėtuosius objektus dažniausiai darė iš medžio. Šią tradiciją tęsia ir šių dienų tautodailininkai. Medis – neilgaamžė medžiaga, veikiama gamtos reiškinių, istorinių perimetijų, nyksta arba yra naikinama. „Supratę šių ženklų reikšmę, šviesuoliai ėmė juos fotografuoti. Vienas tokių šviesuolių pas mus buvo Ignas Končius. „Žybt“ klubas tęsia tradiciją“, – apie parodoje pristatomas nuotraukas kalbėjo M. Viržintas. Jis išreiškė viltį, jog šiose fotografijose užfiksuoti kadrai pagelbės ateities etnografiniams tyrinėjimams, padės išlaikyti istorinę atmintį ir suprasti, kaip etnografinės tradicijos formavo šiandienos pasaulį.
Žodį kolegoms tarė ir „Žybt“ narė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotoja, kultūrologė Aldona Kuprelytė. Ji apgailestavo, jog, vertinant iš šiandienos perspektyvų, mes vis tolstame nuo savo aplinkos. „Paprastai kalbant, kertame šaką, ant kurios sėdime. Seniau žmonės mokėjo gyventi darnoje su gamta, aplinka, gebėjo ją stebėti, o dabar viskas yra „sumakaliota“. Kiekvienas regionas savitas. Yra parodoje viena nuotrauka iš Zervynų. Joje esantis kryžius – aukštas, visai kitoks nei pas mus Žemaitijoje. Mūsų kryžiai yra žemesni. Netiesa, kad mūsų kryžiai buvo paprasti. Tai sovietmečiu jie „nususo“, kai žmonės norėjo juos pastatyti labai greitai, kad niekas nepamatytų… Iš tikro Žemaitijoje senieji kryžiai buvo išraižyti su dobilo lapeliais ant galų. Žemaičiai, nors ir apsikrikštijo vėliausiai, turėtų didžiuotis tuo, jog tik pas mus sodybose buvo statomos koplytėlės ant žemės. Žmonės norėjo turėti bažnytėlę savo kieme“, – pasakojo A. Kuprelytė.
Kultūrologė ragino globoti savo krašto senąjį paveldą, pasidžiaugė tuo, jog bendruomenės ir žmonės nestokoja iniciatyvos ir stengiasi atkurti senąsias, mūsų kraštui būdingas etnografines tradicijas, bet tai daryti reikia iš pradžių atidžiai pasidomėjus istorija – „tuomet ji bus jums svarbi ir kitaip žiūrėsis“.
Kaip sekėsi sukurti parodai pristatytų fotografijų ciklą, kuriame užfiksuotas kryžiaus gaminimo procesas, pasakojo fotografė Nijolė Jankuvienė. Ekspozicijos pristatymą savo kūrybos eilėmis paįvairino Alma Riebždaitė.
Paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“ Plungės viešojoje bibliotekoje veiks iki vasario 5 dienos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
