Koks sutapimas: 73 metų Algirdas Zavelis, 1974-aisiais tapęs medžiotoju, per paskutinę šių metų sezono medžioklę šventė savo gimtadienį ir ta proga vaišino klubo narius vakariene. Ne bet kokia vakariene, o su žvėriena, nuostabia kopūstiene. Ant stalo buvo net šakotis bei kitų skanėstų. O klubo nariai jį sveikino su gimtadieniu. Tačiau šventė buvo su liūdesio gaida, nes Algirdas jau planuoja baigti medžiokles.
Niekada nepamiršiu, kai vienoje medžioklėje su varovais stovėjau ant linijos netoli A. Zavelio ir šuns varomi į mūsų pusę bėgo būrys šernų. Tarp mudviejų buvo krūmai, tačiau gerai žinojome, kur kuris esame. Šernai pasuko link Algio (taip sutrumpintai jį vadina medžiotojai ir šeimos nariai). Bilst šio šūvis, ir skalikas nutilo. Iškart aišku, jog šernas guli. Baigėsi varymas. Kai suėjome į būrį, Algio paklausiau, kodėl nešovė į antrą šerną. Sulaukiau atsakymo: „O tai ar neužtenka?..“ Tai daug ką pasako apie žmogų, ypač medžiotoją, kuris gali nulemti, kiek ilgai gyvens jo pamatyti žvėrys,
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. vasario 7 d. numeryje (Nr.11)
