Praėjusią savaitę posėdžiavę Savivaldybės tarybos komitetai daug dėmesio skyrė komunalinių atliekų tvarkymo klausimui. Kilo daug diskusijų bei ginčų – ir kaip nekils, juk UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras nori penktadaliu padidinti rinkliavą už atliekas. Diskutuojant šiuo klausimu, iškilo įdomių faktų apie atliekų vežėjus. Mat politikams buvo smalsu, kodėl TRATC atliekas surenkančiai ir išvežančiai UAB „Valda“ moka brangiau nei UAB Mažeikių komunaliniam ūkiui. Nors mažeikiškiams važiuoti į Jėrubaičių sąvartyną – oho kiek toliau negu plungiškiams.
Klausimą, kodėl Plungės atliekų vežėjas – UAB „Valda“ – brangiausias, pirmasis Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje iškėlė Juozas Šlepetis. Anot jo, ir telšiškiams (UAB „Telšių keliai“), ir mažeikiškiams (UAB Mažeikių komunalinis ūkis) mokama pigiau, nors „Valdai“, aptarnaujančiai Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių atliekų turėtojus, Jėrubaičių sąvartynas ranka pasiekiamas.
Kodėl taip yra, pasiteiravome TRATC direktoriaus Rimanto Adomaičio.
Kainų skirtumas tarp Plungės ir Mažeikių vežėjo – apie 30 litų. Kur logika? Juolab kad iš Mažeikių į Jėrubaičius – daugiau nei 60 kilometrų (neskaičiuojant atstumo nuo tolimiausių Mažeikių rajono kampelių), o „Valdai“ Jėrubaičiai – savame rajone. Juk iš Plungės iki Jėrubaičių – tik keli kilometrai.
Tame pačiame Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje „Valdos“ direktorius Tomas Raudys aukštą paslaugų kainą aiškino tuo, kad bendrovei tenka aptarnauti dvi savivaldybes, kad didelė bendra teritorija (bet juk kuo objektas didesnis, tuo sąnaudos mažesnės), kad daug gyventojų – kaimuose. Mažeikiškiams esą paprasčiau – T. Raudžio teigimu, Mažeikių mieste koncentruojasi 70 proc. rajono gyventojų. Taigi jiems esą lengviau atliekas surinkti. Nors iš tiesų, kaip „Valda“ važinėja po mūsų kaimus, taip Mažeikių komunalinis ūkis važinėja po visus savo kaimelius, nežiūrint, ar ten viena troba, ar dešimt. Juk nesvarbu, kiek kaime konteinerių su atliekomis, atstumą iki jo vis vien turi įveikti ir degalus išeikvoti.
Diskutuojant atliekų tvarkymo tema, posėdžio metu iškilo ir dar viena įdomybė – kad vežėjams mokama ne tik už komunalinių atliekų, esančių bendruose konteineriuose, bet ir už antrinių žaliavų (tai yra surūšiuotos ir į atskirus konteinerius sudėtos atliekos: popierius, plastikas, stiklas) surinkimą. Taigi, dvigubai naudingas „biznis“ išeina – vienus pinigus vežėjas iš TRATC gana už žaliavų surinkimą, kitus – jas pardavęs popieriaus, plastiko, stiklo atliekas superkančioms ir perdirbančioms įmonėms.
Pasak R. Adomaičio, čia vėlgi pirmūnė – „Valda“. Ji daugiausiai antrinių žaliavų surinkdavo, žinoma, daugiausiai ir iš TRATC gaudavo (ir dėl to, kad didelį kiekį atliekų supirkėjams pristatydavo, ir dėl to, kad jos įkainis didžiausias). TRATC vadovas pateikė skaičius: 2011 metais „Valda“ iš Plungės savivaldybės teritorijos išvežė 807 tonas antrinių žaliavų, iš Rietavo – 232 t, „Telšių keliai“ – 468 t, Mažeikių komunalinis ūkis – 464 t.
Jei neklystame skaičiuodami, 2011 metais „Valda“ iš TRATC už antrinių žaliavų surinkimą gavo kone 140 tūkst. Lt (be PVM, įkainis tuomet jau buvo indeksuotas iki 133,11 Lt/t). Jei pridėti pinigėlius, gautus iš antrinių žaliavų supirkėjo, panašu, kad „liuks“ versliukas tie tušti plastikiniai buteliai, stiklo duženos ir popieriaus atliekos.
Pasiteiravus, kaip vežėjai kontroliuojami, TRATC direktorius atsakė, jog komunalinių atliekų kiekius kontroliuoti nėra sudėtinga – viskas sveriama vietoje, sąvartyne. O štai dėl antrinių žaliavų, kurios vežamos ne į Jėrubaičių sąvartyną, o perdirbėjams, kyla visokių abejonių. Mat TRATC pats antrinių žaliavų nesveria, o turi patikėti vežėjo pateiktu dokumentu, kuriame nurodytas perdirbėjui pristatytų žaliavų kiekis. Pinigų suma, kiek vežėjas gavo iš antrinių žaliavų supirkėjo, nenurodoma.
Pasak R. Adomaičio, „Telšių keliai“ pateikė kilnų siūlymą – kad TRATC vežėjams už antrines žaliavas mokėtų simbolinį 1 lito mokestį už toną. Patys telšiškiai nuo šių metų rugsėjo tik tą vieną litą ir ima, o štai plungiškiai galiojančiojo įkainio nežada atsisakyti iki pat metų pabaigos. Žinoma, kaip gardaus kąsnelio nenurysi, jei jis… jau burnoje.
Kaip sakoma, apetitas auga bevalgant. Taip ir „Valda“ – kuo daugiau gauna, tuo daugiau ir nori. O kai vežėjo neįmanoma pasotinti, TRATC ketina rinkliavą didinti, ir iškart – net 20 procentų! Didesnė rinkliava guls ant gyventojų pečių, bet kuo jie kalti, jei toks brangus ir nepasotinamas vežėjas pasirinktas?
