Vasario 26-osios vakarą Rietavo savivaldybės kultūros centras jau trečią kartą pakvietė rietaviškius pasinerti į kūrybos upę, kurios tėkmėje skambėjo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos mokinių atliekama muzika ir krašto literatų eilės. Susirinkusiųjų akis džiugino įvairia technika atliktų dailės darbų parodėlė, kurią pagyvino spalvoti rankų darbo žaisliukai ir gamta alsuojantys staliaus darbai – iš medžio padarytos lesyklėlės, inkilai, buityje naudojami prietaisai. Krašto kūrėjų gebėjimas atverti jausmus ir širdį erdvę užpildė nuoširdumu, tad būta ir sentimentų, ir ašarų, ir juoko.
Renginį pradėjo literatai
Šiemet krašto kūrėjų kūrybos vakaras skirtas Rietavo savivaldybės 25-mečiui. Darbų autorius – rašytojus, dailininkus, skulptorius, dekoratyvinio meno kūrėjus – pristatė renginio vedėja Eglė Fabijonavičienė.
Pirmieji savo kūryba dalijosi žmonės, savo jausmus išreiškiantys žodžiais, – Rietavo trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Šviesa“ nariai giliogiriškė Vida Minelgienė, žadvainiškis Stasys Jurgaitis, buvusi ilgametė Tverų mokyklos mokytoja Zofija Vaičienė ir Rietavo kultūros centro režisierė Viktorija Eirošienė. Autoriai patys skaitė savo kūrybos eilėraščius, kuriuose sudėtos mintys, gimusios iš meilės gimtam kraštui, artimam žmogui, kuriais išsakomos pačios stipriausios emocijos.
Z. Vaičienė žiūrovams pristatė ir keturis savo rankomis siuvinėtus paveikslus.
Kūrybos procesas – svarbiau nei pats rezultatas
Ne mažiau nei žodžiai išraiškingi – spalvos, linijos, potėpiai. Į vizualinės kūrybos pasaulį susirinkusiuosius pakvietė dvi tapybos ir braižybos menininkės – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinių klasių mokytoja, aktyvi saviveiklininkė Daiva Balserienė ir Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos Dailės skyriaus ugdytinė Elzė Velykytė.
D. Balserienė pristatė vieną keramikos ir du tapybos darbus. Rietaviškė nuoširdžiai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis gimė kūrinio idėjos, atviravo apie priimtus savo gyvenimo sprendimus, tikėjimą tuo, kad esame globojami aukštesnių jėgų.
E. Velykytės darbai nustebino technikos įvairove – žiūrovams pateikti teptuku tapyti, peiliuku išskusti, išdeginti ant medžio darbai ir net mini skulptūra. Devintokė pasakojo, kad vienas iš jos mėgstamiausių kūrybos objektų – moteris, nors turi nutapiusi ir klounų paveikslų kolekciją. „Kūryba man – tai ne tik menas, bet ir būdas išreikšti save, savo pasaulėžiūrą bei emocijas“, – sakė Elzė, pripažindama, kad ją labiau žavi pats kūrybos procesas nei rezultatas.
Lempų šviesoje – dekoratyviojo meno kūrėjai
Dekoratyvinei kūrybai atstovavo Virginijus Jurkus, Ramunė Kuneikienė, Marina Skrupskienė. Pristatydama šiuos gabius žmones E. Fabijonavičienė kalbėjo: „Kai susitinka talentas, kantrybė ir meilė, gimsta unikalūs rankų darbo kūriniai. Kai kurie mūsų krašto kūrėjai kuria savo pasaulius iš įvairių medžiagų: viena neria stebuklus, kita suteikia naują gyvenimą antrinėms žaliavoms, o kai kam medžiai virsta gražiausiais gaminiais ir namų apyvokos daiktais.“
Labardžiuose gyvenantis V. Jurkus – auksinių rankų savininkas. Jo kūrybos įkvėptas medis atgyja buityje naudojamais daiktais – palipukais, kabyklomis, lentelėmis, vazonais, stovais, mažosios architektūros dirbiniais – suoliukais, sūpynėmis, pavėsinėmis ir net pastatais – rąstiniais namais, pirtelėmis. Labardiškis neslėpė, kad idėjos pas jį ateina per sapnus, kad įkvėpimo savo darbams ieško ir supančioje aplinkoje.
Rietaviškę R. Kuneikienę dauguma žmonių pažįsta kaip parduotuvės „Bumas“ administratorę, bet mažai kas žino, kad, grįžusi iš darbo, moteris pasineria į siūlų pasaulį. Jos rankų, vąšelio, siūlų ir kūrybos sintezės produktas – minkšti spalvoti žaislai. Ramunė pasakojo į kūrybą pasinėrusi tada, kai namus paliko užaugę vaikai. Atsiradusį laisvą laiką moteris užpildė nerdama servetėles, siuvinėdama paveikslus, užsiimdama dekupažu ir net kepdama pyragus. Susidomėjusi žaisliukų nėrimu paniro į spalvų pasaulį. Pagrindinis jos mokytojas – internetas. Kūrėja juokavo: „Nėrimas po dienos, praleistos bendraujant su žmonėmis, man lyg terapija. Terapija ir mano vyrui, nes aš – užsiėmusi.“ R. Kuneikienė savo rankų darbo žaisliukus realizuoja per internetą. Sakė, kad džiaugiasi gavusi užsakymą, nes tada vietoje nupirkto žaisliuko gali megzti naują, kitaip namuose vietos pritrūktų.
Buvusi Žemaitijos kolegijos dėstytoja M. Skrupskienė yra išskirtinių gaminių – trimačių paveikslų iš antrinių žaliavų – autorė. Apie kūrybos atėjimą į jos gyvenimą moteris pasakojo: „Norėjau nusidažyti duris, ieškojau internete patarimų, kaip tai reikėtų daryti, ir pradėjo tas internetas man kišti įvairiausias idėjas. Užsikabinau, o durys taip ir liko nenudažytos… Esu bedarbė, mane ši kūryba saugo nuo išprotėjimo, leidžia prasmingai leisti laisvalaikį.“
Trimačiai kūrėjos darbai vizualiai atrodo kaip metalo dirbiniai, nors iš tiesų jie sukurti iš kartono, medžiagos, vyšnių kauliukų ir kitokių antrinių žaliavų.
Pažintis su profesionaliomis menininkėmis
Vakaro pabaigą vainikavo pažintis su profesionalių menininkių Emilijos Griciūtės ir Gabrielės Griciūtės kūryba.
2023 m. baigusi bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedroje, šiuo metu tos pačios specialybės magistro laipsnio siekianti Emilija savo darbus yra demonstravusi daugybėje grupinių ir personalinių parodų. „Savo kūryboje neretai reflektuoju šiuolaikinei visuomenei aktualias socialines problemas: susvetimėjimą, nesantaiką, depresyvias senėjančios visuomenės nuotaikas. Įkvėpimo semiuosi iš kasdienės aplinkos, kurią analizuoju ir perteikiu skulptūrišku ir funkcionaliu daiktų pavidalu. Jungdama skirtingus stilius ir raiškos formas, kuriu keraminius objektus“, – kalbėjo menininkė, pristatydama keramikos dirbinius.
G. Griciūtė – vizualiojo meno kūrėja, kurios kūryba daugiausia apima skulptūrą, instaliacijas, koliažus ir videomeną. Menininkė tyrinėja kasdienybės melancholiją. „Savo kūryboje dažniausiai apžvelgiu gyvenimą mažame miestelyje, analizuoju aplinką, joje esančius objektus ar įvykius, ieškodama siurrealistinių, paslaptingų momentų“, – pasakojo Gabrielė.
Autoriams palinkėjo įkvėpimo
Kai visi autoriai ir jų darbai buvo pristatyti, už dalyvavimą renginyje ir pasidalijimą savo kūryba krašto kūrėjams dėkojo Rietavo kultūros centro direktorė Birutė Gedminaitė. Padėkos žiedai įteikti ir vakarą muzika užpildžiusiems jauniesiems muzikantams – pianistams Saulei Monstavičiūtei (mokytoja Raimonda Jasinskienė) ir Pauliui Šileikai (mokytoja Gintarė Sabaliauskienė), smuikininkei Erlandai Petkutei (mokytoja Daiva Bielkauskienė).
„Tegul kūryba nesibaigia, o mūsų krašto menininkų darbai garsina Rietavą!“ – atsisveikindama linkėjo vakaro vedėja Eglė.
