Praėjusią savaitę Sodų pagrindinėje mokykloje lankėsi žemaičių kalbos rašybos normintojas, šios kalbos saugotojas ir puoselėtojas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža.
Monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius susirinkusiems mokytojams ir mokiniams pristatė į žemaičių kalbą jo išverstą knygą – Antuano de Sent-Egziuperi „Mažąjį Princą“.
Susitikimas vaikams labai patiko
Šis susitikimas – vienas iš mokyklos renginių, vykusių nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios ir skirtų lietuvių kalbai pažinti bei puoselėti.
- Pabrėža mokiniams ir mokytojams ne tik pristatė „Mažąjį princą“, prabilusį žemaitiškai, bet ir pasakojo apie žemaičių kalbos ypatumus, dalijosi mintimis apie šią kalbą.
Mokslininkas Sodų pagrindinėje mokykloje lankėsi lituanistės Daivos Brazauskienės kvietimu.
Mokytoja pasakojo, kad vaikams labai patiko susitikimas su J. Pabrėža, nes renginys buvo ne tik informatyvus, bet ir linksmas.
„Mokiniai uždavinėjo klausimus, domėjosi kai kuriomis žodžių reikšmėmis. Kaip vienas ar kitas žodis skamba žemaitiškai, o kaip – lietuvių bendrine kaba“, – pasakojo D. Brazauskienė.
Mokytoja prisipažino, kad nebuvo lengva skaityti „Mažąjį princą“ žemaitiškai, tačiau tokio skaitymo įgūdžiai pamažu tobulėja, jei tai darai dažniau.
„Reikia džiaugtis, kad „Mažasis princas“ yra išverstas į beveik visas pasaulio kalbas, o kartu – ir į žemaičių kalbą“, – apibendrino D. Brazauskienė.
Viena iš pasaulio kalbų
„Mažojo princo“ vertimas į žemaičių kalbą pasirodė pernai. „Santarvė“ jau rašė, kad praėjusių metų pavasarį Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje apsilankęs J. Pabrėža išsamiau papasakojo apie knygos „MažāsisPrincos“ atsiradimo aplinkybes.
„Mažojo princo“ leidimo teisės priklauso Šveicarijoje gyvenančiam milijonieriui, didžiuliam šio kūrinio gerbėjui, kolekcionieriui Markui Propst.
Tuo, kad knyga būtų išversta į žemaičių kalbą ir išleista, pasirūpino Lietuvos verslininkas, „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas, į įvairias pasaulio kalbas išverstas „Mažojo princo“ knygas kolekcionuojantis Marius Čiuželis.
„Nesu vertėjas, bet kai Marius mane susirado, pristatė sumanymą išleisti „Mažąjį princą“ žemaitiškai, negalėjau atsisakyti tokio švento reikalo. Kai sutikau, visų pirma išsikėliau sau vieną tikslą: išlaikyti unikalią, romantišką „Mažojo princo“ dvasią. Ir kad kartu su ta romantine dvasia būtų išlaikyta ir žemaičių kalba, kad ji neprapultų, nepasimestų“, – mažeikiškiams pasakojo J. Pabrėža.
Vakarų žemaičių telšiškių kalba buvo 572-oji kalba, į kurią išverstas šis kūrinys. O po to „Mažasis princas“ išėjo dar mažiausiai 8 kalbomis.
Nuotr. iš mokyklos archyvo
