Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių deklaravimas ir truks iki birželio 13 d. Pavėlavusieji paraiškas dar galės pateikti iki birželio 23 d., bet jiems už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.
Susiaurinta apsaugos juosta
Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, pagal naująjį žemės ūkio ministro patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų aprašą, sumažinti GAAB 4 dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių reikalavimai. „Nuo šių metų 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne trumpesni kaip 3 km arba kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km ir kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus. Prie visų kitų melioracijos griovių pakaks palikti 1 m apsaugos juostą, kurioje draudžiama arti ir tręšti, – teigia patarėja. – Ūkininkams nereikės savarankiškai atlikti jokių vertinimų ir skaičiavimų, nes deklaruojant paraiškų priėmimo sistemoje tai jau bus pažymėta. Po šio pakeitimo apie 95 proc. pareiškėjų bereikės palikti tik metro apsaugos juostą.“
Sutrumpinti laikotarpiai
Pakeisti GAAB5 (erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga) ir GAAB6 (dirvos apsauga jautriausiu periodu) reikalavimuose numatyti minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminai. Ankstesniais metais dangą buvo privalu išlaikyti nuo lapkričio 15 iki kovo 15 d. Šiemet šis terminas sutrumpintas – dirva turi būti uždengta iki kovo 1-osios.
Vadovaujantis šiuo pakeitimu, terminai sutrumpinti ir atitinkamose ekologinėse sistemose.
Mažesni reikalavimai augalų kaitai
J. Ašmonienė atkreipia dėmesį ir į sumažintus reikalavimus augalų kaitai. „2024 m., pagal GAAB7 reikalavimus, 65 proc. ariamosios žemės ploto buvo privalu kasmet pakeisti pagrindinius pasėlius. Šiemet plotas, kuriame būtina kasmetinė augalų kaita, sumažintas iki 35 proc. Tai reiškia, kad tuos pačius augalus galima auginti kelerius metus iš eilės, – naujovę komentuoja patarėja. – Ir dar, jei tuose 35 proc. ploto bus auginamas įsėlis, posėlis ar tarpiniai pasėliai per žiemą, tas pačias kultūras toje pačioje vietoje bus galima auginti nuo 2 iki 3 metų.“
Auginantiems kukurūzus, be bendrųjų reikalavimų, sumažinta ir biurokratinė našta. Jiems nebereikės pateikti duomenų apie laikomų sąlyginių gyvulių skaičių arba apie įsiregistravimą kaip pašarų augintojams Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registre. Auginant tarpinius augalus, kukurūzus tame pačiame plote bus galima auginti neribotą laiką.
Naujovės saugant kraštovaizdį
„Europos Komisijai pakeitus reglamentą visoms ES šalims sumažinti GAAB 8 reikalavimai kraštovaizdžio elementams išsaugoti. Nuo 2025-ųjų nebelieka reikalavimo 4 proc. ariamosios žemės skirti negamybinei veiklai. Pagal šį GAAB-ą liko tik deklaruotų kraštovaizdžio elementų: miškelių, medžių ir krūmų grupių, žolinės dangos, želdynų ir (ar) želdinių, įskaitant apleistas sodybvietes ir apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, bet galintys teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei, – ir vandens telkinių – kūdrų, tvenkinių, ežerėlių – išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores bei medžius paukščių veisimosi sezonu nuo kovo 1 iki rugpjūčio 1 d. Taigi kraštovaizdžio elementų, kuriuos privalu išsaugoti, sąrašas sutrumpėjo“, – pažymi J. Ašmonienė.
Galimybė didesnėms išmokoms
„Daugiau ūkininkų galės dalyvauti ir ekologinėse sistemose, sumažinus paramai tinkamo ploto dydį. Pavyzdžiui, ekologinėje sistemoje „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ūkiai iki 50 ha gali dalyvauti ir su 10 arų kraštovaizdžio elementų. Anksčiau su 10 arų paramai tinkamo ploto dydžiu ekologinę sistemą įgyvendinti galėjo tik ūkiai, turėję iki 10 ha ariamosios žemės, – teigia J. Ašmonienė. – Sumažinti paramai tinkamų plotų dydžiai dalyvaujant ir kitose ekologinėse sistemose.“
Kadangi pasikeitė GAAB 8 reikalavimai ir nebereikia dalies ariamosios žemės palikti negamybinėms veikloms, atitinkamai buvo pakeista ir kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Panaikinta anksčiau taikyta veiksmingumo ir efektyvumo metodika ir dabar dalyvaujant šioje ekologinėje sistemoje nebereikia derinti gamybinių ir negamybinių veiklų.
Išimtis – sertifikuotos sėklos naudojimas. Deklaruojant daugiau kaip 100 ha ariamosios žemės sertifikuotai sėklai, reikės pasirinkti dar vieną iš šių veiklų: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.
„Dar vienas svarbus pakeitimas – nuo 2025 m. su tais pačiais ūkiniais gyvūnais galima dalyvauti keliose ekologinėse sistemose: „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūra“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ir „Gyvūnų gerovė“. Anksčiau ūkininkai turėjo dalį gyvūnų priskirti vienai, kitus kitai ekologinei sistemai. Dabar to daryti nebereikės, – pabrėžia ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja J. Ašmonienė. – Supaprastintas atliktų darbų žurnalų tvarkymas. Jame reikės tik pažymėti, kiek gyvūnų priskirta tai ekologinei sistemai, nebereikės surašyti gyvūnų numerių. Svarbu, kad būtų ganoma ne didesniu intensyvumu, negu leidžiama taisyklėse. Pakeitus nacionalinius teisės aktus, šiek tiek keitėsi ir valdymo reikalavimai.“
Jei kyla klausimų
ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja primena, kad ūkininkai visada gali pasikonsultuoti savivaldybėse ir seniūnijose, apsilankę pas ten dirbantį žemės ūkio specialistą. Gauti atsakymus į rūpimus klausimus galima kiekvieną ketvirtadienį ŽŪM rengiamose nuotolinėse konsultacijose. Kiek galima greičiau bus atsakyta ir į klausimus, pateiktus per specialią ministerijos pašto dėžutę tiesiogines@zum.lt. Naujausia informacija ir išaiškinimai skelbiami kiekvieną savaitę atnaujinamame ministerijos DUK-e.
Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo.
Užs. Nr. I-156
