Kalėdų laikas apima laikotarpį nuo Kalėdų Vakarinės maldos gruodžio 24-ąją iki Viešpaties Krikšto šventės, kuri švenčiama sekmadienį po sausio 6-osios – Trijų išminčių apsilankymo.
Šv. Kalėdos – tai svarbiausia po Šv. Velykų metų šventė. Krikščionys pradėjo švęsti Kalėdas jau nuo IV-o amžiaus. Tuo metu, paliepus imperatorienei Elenai, Betliejuje, toje vietoje, kur gimė Jėzus, buvo pastatyta Viešpaties Gimimo bazilika. Vėliau atsirado paprotys statyti prakartėlę, siekiant įamžinti faktą, kad Jėzus gimė prakartėlėje. Atsirado Šv. Mišios, vadinamos Piemenėlių, kad įamžintų naktinį piemenėlių apsilankymą.
Kalėdos, išminčių apsilankymas prie Kūdikio lopšio, Jėzaus krikštas yra ne tik Jėzaus istorinio gyvenimo epizodai, bet ir Velykų slėpinio etapai. Kiekvienoje iš šių švenčių galima įžvelgti sąsają su pagrindiniu liturginių metų slėpiniu: Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, taip pat Jo atėjimu laikų pabaigoje. Kristaus krikštas Jordane apreiškia žmonijai skirtą išganymą. Kristus čia apsireiškia kaip Sūnus, Dievo Avinėlis, naikinantis pasaulio nuodėmę. Jėzus patvirtinamas kaip Mesijas ir Karalius.
Gruodžio 25 d. Kristaus gimimas (Kalėdos).
Naktis: Lk 2, 1-14: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“.
Diena: Jn 1, 1-18: „Tas žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“.
Gruodžio 30 d. Šventoji šeima: Jėzus, Marija, Juozapas.
Lk 2, 41-52: „Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“.
Sausio 1 d. Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja.
Lk 2, 16-21: „Praslinkus aštuonioms dienoms, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose“.
Sausio 6 d. Kristaus Apsireiškimas (Trys karaliai).
Mt 2, 1-12: „Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino“.
Sausio 13 d. Kristaus Krikštas.
Lk 3, 15-16.21-22: „Kai Jėzus, pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia nusileido ant jo tarsi balandis“.
