Šerkšnėnų kaimo gyventojai prieš Velykas buvo pakviesti į verbų rišimo edukaciją.
Ne pirmą kartą į panašius mokymus juos suburia Agnė Kavaliauskienė, Klaipėdos technologijų mokymo centre mokanti geografijos ir floristikos.
Kuo daugiau darai, tuo daugiau pasieki
Iš Skuodo rajono kilusi A. Kavaliauskienė Klaipėdos universitete baigė socialinės ekonominės geografijos studijas, o paskui nutarė mokytis floristikos Klaipėdos technologijų mokymo centre.
Geriausią savo gyvenimo pasirinkimą moteris komentavo taip: „Esu užaugusi kaime, kaip ten sakoma: žmogų iš kaimo gali išvaryti, bet kaimo iš žmogaus – ne. Tai visos veiklos tiek su gėlėmis, tiek su jų auginimu bei priežiūra buvo artimos ir priimtinos.“
Dabar Klaipėdos technologijų mokymo centre ji dėsto geografiją, jau ketverius metus moko ir floristikos. Kartu su mokinėmis Agnė užsiima įvairiomis veiklomis: lapkričio pradžioje vyksta tvarkyti apleistų kapų, o prieš Kalėdas ir Velykas senelių namams dovanoja darbelių, taip siekdamos pradžiuginti žmones.
Iš jau įgyvendintų projektų Agnė išskyrė galimybę kurti floristines kompozicijas žinomos dainininkės JessicosShy koncerto vizualizacijai ir dainos „Pasaka“ vaizdo klipui. Pasak dėstytojos, tai buvo neįkainojama patirtis, padėjusi kūrėjų komandai sustiprėti, sukurti dar gilesnį ryšį su mokiniais.
„Sumanymų daug, tos veiklos tikriausiai yra viena iš pagrindinių mano motyvacijų – kuo daugiau darai, tuo daugiau pasieki. O kūryba – tai galimybė dovanoti džiaugsmą ne tik sau, bet ir kitiems“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Jai pačiai patinka nuolatos mokytis, pokyčiai – neatsiejama floristikos dalis. Kaip nuolatos keičiasi drabužių mados, lygiai taip keičiasi ir floristikos tendencijos. Agnei yra tekę išvykti į Kiprą bei Italiją papildyti žinių bagažo. Be to, A. Kavaliauskienė dalyvauja Lietuvos nacionalinės floristų asociacijos renginiuose, projektuose, gali džiaugtis laimėjimais, šalies konkursuose ne kartą užimtomis prizinėmis vietomis.
Nepamirškime, kur slypi tikroji laimė
Kita A. Kavaliauskienės planuojamos veiklos dalis – edukacijos. Ji važinėja po Žemaitiją ir prieš didžiąsias katalikų šventes moko žmones, kaip papuošti namus, aplinką, kalba apie švenčių simboliką, tradicijas ir naujoves. Be Šerkšnėnų, edukacijos vyko Užlieknėje, Žemalėje, kitose savivaldybėse.
Šerkšnėnų moterys šiemet rišo verbas, jau du kartus prieš Kalėdas jos su A. Kavaliauskiene pynė advento vainikus. Pernai, po advento vainikų pynimo edukacijos Šerkšnėnuose, dėstytojai kilo mintis surinktas lėšas skirti gyvūnų globos draugijai. Už 180 eurų ji nupirko 72 kilogramus visaverčio šunų maisto ir atidavė tiems, kas rūpinasi gyvūnų globa.
„Artėjant didžiosioms metų šventėms, norėjosi padaryti gerą darbą. Nors galbūt tai buvo tik maža mano pastanga, siekiau prisidėti prie gyvūnų, ypač šuniukų, gerovės, mat pati turiu šunį. Kartais šventinių dovanų ir blizgučių šurmulio sūkuryje mes pamirštame, kad tikroji laimė slypi ne tik gautose dovanose. Dovanoti tiems, kurie liko be šeimininkų ir laukia pagalbos, daug svarbiau. Tokia mano nuomonė“, – apie labdaros idėją pasakojo A. Kavaliauskienė.
Ji džiaugėsi, kad žmonės noriai dalyvauja tokiose edukacijose, kad jų sukurti darbai atneša jiems tiek džiaugsmo ir palaimos: „Tikiuosi, kad ši tradicija, šios edukacijos Šerkšnėnuose gyvuos dar daug metų.“
Kartu su vyru – gera komanda
Už mokymo bei mokymosi rezultatų paprastai slypi daug nematomo darbo. Priemones būsimoms edukacijoms floristė dažniausiai susirenka pati.
„Medžiagų reikia įvairiausių, ir jų rinkimas tampa savotiška loterija. Kad galėčiau pasinaudoti gamtos dovanomis, kiekvieną savaitgalį turiu skirti laiko medžiagoms rinkti. Tai ne tik darbas, bet ir malonus hobis, suteikiantis galimybę pabūti gamtoje ir atrasti naujų, įdomių elementų kūrybai“, – kalbėjo Agnė.
Rinkti medžiagas tenka nepriklausomai nuo oro sąlygų – ar lietus, vėjas, diena ar naktis, žiema ar vasara.
„Jeigu yra numatyta tema, kuriai reikia tam tikrų augalų ar gamtinių elementų, mes leidžiamės į jų paiešką. Man šis procesas yra kupinas entuziazmo, nes kiekviena surinkta medžiaga gali tapti mažyte meno dalimi. Didžiausias pagalbininkas šiame procese yra mano vyras. Nesvarbu, ar reikia rinkti medžiagas naktį, ar prie minus 20 laipsnių temperatūros, jis visada pasiruošęs man padėti. Ir visoms mano avantiūroms jis visada pritaria. Ne kartą yra važiavęs rinkti medžiagų ir be manęs, kai labiausiai to reikėjo. Todėl galiu sakyti, kad mes esame puiki komanda. Be jo pagalbos būtų daug sunkiau ir sudėtingiau“, – pasakojo floristė.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
