Antradienį Šateikių seniūnijoje surengtas pasitarimas – ką daryti su griūvančiais ir neprižiūrimais buvusiais grafų Pliaterių dvaro pastatais Šateikiuose. Susirinkimą inicijavęs seniūnas Gražvydas Paulius pakvietė Savivaldybės valdžios atstovus, paveldosaugininkus, už pajus pastatus įsigijusius šateikiškius.
Šateikių seniūnas G. Paulius sakė seniai planavęs pasitarimą seniūnijai itin opiu paveldosauginių objektų tvarkymo klausimu. Mat vieni jų labai apleisti, kiti jau ir griūti pradėję, o taip juk neturėtų būti. Kadangi Europos Sąjungos lėšų jiems restauruoti nežadama, vadinasi, patiems reikia kažkokios išeities ieškoti.
Susirinkime dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vida Saukalienė, Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas Donatas Kaktys, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė. Atvyko ir paveldosaugininkai – Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas ir už paveldosaugą atsakinga Savivaldybės vyr. specialistė Vitalina Šidlauskienė. Seniūnas pakvietė ir šateikiškius, kurių žinioje Šateikių dvaro pastatai – prieš 20 metų seniūnijos gyventojams buvo leista už pajus tuos statinius įsigyti. Jie įsigijo, bet taip ir paliko: turto savo vardu neregistravo, juo nesirūpino ir netvarkė. Tad dabar pastatai turi po būrį šeimininkų, o kai devynios auklės, kaip sakoma, vaikas – be galvos.
Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų Šateikiuose nemažai. Visi jie – buvusio Pliaterių dvaro pastatai: ponų namas, oranžerija, arklidės, svirnas, „bravoras“, kumetynas, ledainė, malūnas.
Pasak seniūno, svarbu ir tai, kad nuo šių metų liepos mėnesio kultūros paveldo objektai bus griežčiau kontroliuojami, o jų savininkai, jei netvarko taip, kaip reikalauja įstatymai, bus itin griežtai baudžiami. Taigi ir pajininkams (o dauguma jų – pensininkai) gresia didžiulės baudos.
Ypač apgailėtinai atrodo arklidės. Raudonų plytų sienos dar stovi, o stogas sugriuvo. Šį 1863 metais statytą pastatą 1992 metais įsigijo 15 pajininkų, gyvų likę septyni (o pajai nepaveldimi). Jie įsigyto turto neregistravo, nevykdė jame jokios veiklos ir nesiėmė tvarkyti. Tiesa, buvo atsiradęs žmogus, kuris tas arklides, tarkim, už simbolinį litą būtų nupirkęs ir sutvarkęs. Dalis pajininkų sutiko – kad tik atsikratytų to statinio, tačiau kiti „užsiskersino“ – esą, jei parduosim, tai tik už didelius pinigus. Tačiau… didelių pinigų jiems už griuveną niekas nemokėjo.
Taigi – ką daryti? Seniūno teigimu, išeitis yra – pastatą reikėtų pripažinti bešeimininkiu (aišku, jei sutiks pajininkai), o tada jau ir pardavimo procedūros būtų paprastesnės.
G. Paulius sakė, kad paveldosaugininkai pajininkams buvo davę nurodymus, ką šie turėtų padaryti: ką paremontuoti, ką užsandarinti. Arklidžių šeimininkai į tuos nurodymus nereagavo, o štai svirnas, turintis penkis pajininkus, buvo aptvarkytas, tad laikas bei oro sąlygos jo taip nesuniokiojo.
Didelė opa – ir vadinamasis ponų namas, priklausantis Telšių vyskupijai. Kadangi pasitarime dalyvavo ir Šateikių parapijos klebonas Gediminas Norvilas, jam liepta susisiekti su vyskupija ir spręsti šio namo likimą. Ir vėlgi priminta –
jei išeities nebus ieškoma, gresia piniginės baudos.
Kaip pasakojo seniūnas, prieš kurį laiką Savivaldybė žadėjo tą pastatą už 200 tūkst. Lt pirkti ir pritaikyti kultūriniams bei bendruomeniams poreikiams, tuo pačiu išsaugant kultūros paveldo objektą. Tačiau vyskupija esą norėjo gauti 250 tūkstančių. „Dabar šaukštai jau po pietų, Savivaldybė to pastato tikrai nebepirks, nes už Europos Sąjungos pinigus rekonstruojame kitą pastatą. Taigi vyskupija pati turi statiniu pasirūpinti arba ieškoti pirkėjo ir nesibranginti“, – kalbėjo G. Paulius.
Padėtis paradoksali: kaip jau minėjome, ponų dvaras apleistas ir apgriuvęs, o štai kumetynas, atvirkščiai, – visai neblogai tvarkomas ir prižiūrimas. „Grafų laikais kitaip buvo – ponų namas klestėjo, o kumetyne juk vargšai gyveno. Dabar priešingai – kumetynas atrodo geriau nei ponų namas“, – juokavo seniūnas. Čia įrengti keturi butai, visi jie – privatūs, žmonės gyvena ir visai puikiai tvarkosi.
„Bravoro“ pastatą įsigijęs Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis buvęs šateikiškis. Statinio, kuriame gyvena kelios šeimos, būklė apverktina (taip sakė seniūnas), bet dar nėra tokia baisi, kaip kitų.
Iš ledainės likusi tik akmeninė siena, ir jos atstatyti niekas neketina, o štai dėl oranžerijos pastato, kuriame kažkada buvo įkurta kolūkio kontora, vėliau gyvavo kultūros centras, – daug klaustukų. Tas pastatas turi keturis savininkus – Savivaldybė ir trys privatūs. Prieš kurį laiką oranžerijoje dar žmonės gyveno, o dabar jis visiškai tuščias. Taigi, sutarus su privatininkais, ir tam statiniui naujo rūpestingo šeimininko reikėtų paieškoti.
„O štai dėl malūno džiaugiuosi. Įleidau į jį vieną žmogelį ir nesigailiu – rūpinasi, tvarkosi. Ir pastatą, ir aplinką prižiūri. Netgi galvojame, kaip nugriauti prie autentiškojo vandens malūno tarybiniais laikais prilipdytą priestatą“, – kalbėjo G. Paulius.
Taigi problemų dėl apleistų kultūros paveldo objektų Šateikiuose yra ir vienu ypu jų neišspręsi. Kadangi nei europinės, nei valstybės lėšos į susmukusius pastatus „neatkeliaus“, seniūnas G. Paulius sakė matąs vieną išeitį – būtinas privatus kapitalas.
