
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyrius jau trečiąjį dešimtmetį rengia karališkąsias medžiokles. Jos kasmet vyksta vis kito būrelio ar klubo valdose. Jau vien medžioklės pavadinimas sako, kad būtinai išrenkamas karalius.
Karališkosiose medžioklėse visada būna svečių. Gaudžia profesionalo (kartais ir ne vieno) pučiamas medžioklės ragas. Vietiniai medžiotojai pasitempia. Atvykėliai pamato tenykštes tradicijas, greitai išsiaiškina, kokia ten tvarka, ar yra žvėrių. Beje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas prof. Rimantas Benetis – plungiškis.
Medžiotojai savo būreliuose ar klubuose nuolatos puoselėja ir kuria naujas tradicijas. Nėra abejonės, kad karališkosios medžioklės skatina neatsilikti nuo kitų.
Jau bene visur ir eilinėje medžioklėje pagerbiamas taiklus šaulys ir sumedžiotas žvėris. Ko gero, nebėra kolektyvo, kuriame nesirūpinama ir nesistengiama, kad didėtų žvėrių banda. Visu tuo dar kartą įsitikina tokios medžioklės dalyviai. O tai būna medžiotojų ir žvejų asociacijos Plungės skyriaus valdybos nariai, kviesti svečiai ir, žinoma, vietiniai medžiotojai.
Karališkąsias medžiokles jau rengia ir atskiri klubai ar būreliai. Tada irgi gaudžia ragas. Pasikviečiama svečių. Įteikiami tos medžioklės atminimo medaliai. Vietiniai medžiotojai pasitempia – nori parodyti, kad moka organizuoti neeilines medžiokles, pasigirti žvėrių gausa, pasidžiaugti savo sukurtu medžioklės ūkiu. Plungėje jau yra klubų, turinčių nuosavą teritoriją, beveik visi turi medžioklės namus. Įrengtos geros atliekų surinkimo duobės.
Paskutinė karališkoji medžioklė vyko „Karklėnų“ būrelyje, kuriam vadovauja Vidmantas Bražinskas. Teritorijoje yra garsusis Reiskių tyras. Į užankantį ežerėlį atskrenda migruojančių žąsų. Rudenį organizuojamos jų medžioklės.
Pamedžiojęs šio klubo valdose, pamačiau, kad ten yra žvėrių. Paskutinėje medžioklėje Medeina buvo dosni svečiui Svajūnui Songailai – paguldė tris šernus ir tapo karaliumi.
Po šerną sumedžiojo vietiniai vyrai Algirdas Racevičius ir Giedrius Radikas.